Arbatmedis yra vienas vertingiausių aromatinių medžių pasaulyje. Už jį turime dėkoti kapitonui Jamesui Cookui ir jo komandai, kurie 1770 m. išsilaipino Australijos Botanikos įlankoje ir ten susidomėjo šiuo augalu. J.Cookas pastebėjo, kad vietos gyventojai iš šių lapų verda gaivinančią arbatą aitroku aromatu, dėl to ir pavadino medį arbatmedžiu.
Nors arbatmedžio tėvynė yra Australija, bet jis labai išplitęs ir Malaizijoje, Indijoje. Kadangi tai nesunkiai prisitaikantis augalas, jis auginamas ir kitose šalyse.
Nuo neatmenamų laikų vietos gyventojai naudodavosi gydomosiomis arbatmedžio savybėmis. Iš jo lapų distiliavimo būdu gaunamas eterinis aliejus, kuris laikomas vienu stipriausių ir efektyviausių antiseptikų ir antivirusinių priemonių, padedantis nuo peršalimo, gripo, lūpų pūslelinės ir kitų infekcinių ligų. Taip pat stiprina imunitetą, gerina virškinimą, slopina auglių augimą, normalizuoja limfmazgius. Arbatmedžio lapuose yra nemažai (nuo 9 iki 35 proc.) rauginių medžiagų, eterinio aliejaus, vitaminų B1, B2, C, K ir PP, panteninės rūgšties bei flavonoidų, o stiebuose, šaknyse ir sėklose yra saponinų.
Arbatmedžio lapuose yra apie 4 % kofeino, kuris žvalina centrinę nervų sistemą, gerina širdies darbą, praplečia galvos smegenų kraujagysles. Kofeinas padeda nusilpusiems žmonėms, sumažina padidėjusį kraujospūdį.
Karštas arbatžolių antpilas turi daug fiziologiškai aktyvių medžiagų bei vitaminų. Negana to, arbata padeda organizmui įsisavinti askorbininę rūgštį – vitaminą C. Arbatmedžio antpilo patariama gerti apsinuodijusiems žmonėms. Arbatoje yra daug taninų, todėl ji gerina virškinamojo trakto darbą. Arbatos patariama gerti ne tik viduriuojantiems bbet ir kitomis žarnyno ligomis sergantiems žmonėms.
Arbatžolių antpilą galima naudoti kaip išorinį vaistą odos ligoms gydyti, perkaitus saulėje (arbatos kompresai mažina skausmą ir karštį).
Arbatmedžiu galima gydyti įtrūkimus, nudegimus, pūsleles, nedideles žaizdas, nubrozdinimus, netgi egzemą, dermatitą, pėdų ir nagų grybelį. Kadangi jis turi antiseptinių savybių, todėl jis puikiai dezinfekuoja odą, stiprina jos natūralią apsaugą, rekomenduojamas, kai yra įaugęs nagas, neblizgantys ar kitaip pakitę nagai, prakaituoja kojos, sutrūkinėję padai, delnų oda.
Kai yra žaizdų, spuogų, nudegimų, vabzdžių įgėlimų ir būna pažeistas ne didesnis nei delnas odos plotas, tamponu tepamas grynas aliejus.
Kai yra pažeisti didesni odos paviršiai, yra atvirų žaizdų, negyjančių opų, pragulų, tuomet rekomenduojama, jog būtų tepamas aliejus, skiestas šaltalankio aliejumi ar glicerinu (santykiu 1:5 ar 1:10).
Arbatmedžio aliejus – puiki profilaktinė burnos ertmės priežiūros priemonė, mažinanti dantenų uždegimus, skausmą, patinimą. Peršalus juo sėkmingai malšinamas gerklės skausmas. Žmogui sergant periodonto ligomis, stomatitais, burnos gleivinės uždegimais, burnos ertmė skalaujama arbatmedžio aliejumi, atskiestu vandeniu (1/6 stiklinės vandens ir 2-3 lašai aliejaus).
