Viduramžiais gydytojai apynį naudojo kaip šlapimą varantį ir kraują “valantį” vaistą. Daugelyje šalių apynio spurgų dedama į gydomąsias arbatas, mikstūras, tabletes, kosmetikos gaminius, likerius, duonos kepinius.
Sunokusios apynio spurgos turi eterinio aliejaus, karčiųjų medžiagų, sakų, dervos, vaško, fitoncidų ir kt. Vaistams skinamos spurgos ir džiovinamos gerai vėdinamoje patalpoje. Išdžiūvę apyniai skleidžia stiprų kvapą, yra kartaus skonio.
Apynio spurgų preparatai naikina bakterijas, veikia raminamai. Jais malšinami virškinamojo trakto, šlapimtakių skausmai, gydoma nemiga. Kaip apetitą gerinanti priemonė apynys tinka nusilpusiems po lėtinių ligų ar apetito neturintiems ligoniams.
Jei kamuoja nemiga, rekomenduojama nedideliais gurkšneliais išgerti pusę ar stiklinę apynių antpilo.
Apynio perdozavus, gali atsirasti šleikštulys, pykinimas, galvos skausmai, renkant jį be pirštinių, odą gali išberti. Augalas slopina ir lytinį aktyvumą.
