Burokėliai – puikus retų mineralinių medžiagų šaltinis. Kai kurių mokslininkų nuomone, burokėlių sultyse esantis betainas didina organizmo atsparumą vėžiui.
Burokėliuose itin gausu organizmui reikalingų medžiagų. Pavyzdžiui, jodo juose daugiau nei kitose daržovėse. Burokėliuose yra ir daug vitaminų B1, B2, PP, o vitamino C yra net du kartus daugiau nei morkose.
Burokėlių biologiškai aktyvios medžiagos:
- padeda atsinaujinti jungiamajam audiniui,
- stiprina kraujagyslių sieneles, kaulus,
- stimuliuoja ląstelių augimą, gerina jose medžiagų apykaitą,
- skatina skrandžio rūgšties susidarymą ir dėl to pagerėja baltymų pasisavinimas,
- aktyvina raudonųjų kraujo kūnelių susidarymą, dėl ko pagerėja audinių aprūpinimas deguonimi,
- stiprina odą, nagus bei plaukus, iš žarnyno “išvalo” toksines medžiagas ir neleidžia užkietėti viduriams.
Burokėlių organinės medžiagos padeda pasisavinti baltymus, padeda atsistatyti kepenų ląstelėms.
Ypač vertingos burokėlių sultys, nes jose esantis kalcio ir natrio santykis padeda kalciui aktyviai įsijungti į medžiagų apykaitos procesus, o chloras daug aktyviau stimuliuoja kepenų darbą ir pagreitina tulžies išsiskyrimą.
Kadangi dėl specifinio burokėlių sulčių skonio ne visi jas gali gerti grynas, rekomenduojama skiesti su morkų, obuolių, apelsinų ar kitomis sultimis santykiu 1:3.
Jauni buroklapiai turi žymiai daugiau karotino ir vitamino C negu šakniavaisiai. Todėl iš jų galima virti ne tik sriubas, bet ir gaminti salotas bei mišraines.
BUROKĖLIŲ SULTYS GERINA SMEGENŲ SVEIKATĄ
JAV atliktas tyrimas parodė, kad burokėlių sultys gali būti naudingos ne tik širdžiai, bet ir pagerinti kraujo tekėjimą į smegenis ir taip pasitarnauti apsisaugant nuo demencijos. Geras smegenų aprūpinimas krauju yra svarbus kognityvinei sveikatai, kadangi manoma, jog senstant pablogėjęs kraujo patekimas į smegenis yra susijęs su demencijos pradžia.
Burokėliuose yra daug nitratų, o žmogaus organizmas juos paverčia nitritais, kurie išplečia kraujagysles ir pagerina kraujo tekėjimą. Mokslininkai tyrė 14 žmonių, kurių amžius buvo 70 metų ar daugiau. Pusė tiriamųjų dvi dienas gavo daug nitratų turinčius pusryčius, įskaitant beveik pusę litro burokėlių sulčių, o kitų tiriamųjų pusryčiai nitratų turėjo mažai. Dalyvių smegenims atlikus magnetinio rezonanso tyrimą (MRT), abiejų grupių nariai dvi dienas gavo priešingos sudėties pusryčių, o tada vėl atliktas smegenų MRT. MRT atskleidė, kad kraujo patekimas į smegenų kaktinės skilties, kuri paprastai siejama su demencija, baltąją medžiagą buvo geresnis tiems, kas buvo gavęs nitratų turtingo maisto.
Britų mokslininkai yra nustatę, kad geriant burokėlių sultis, didėja žmonių ištvermingumas, burokėliuose esantys nitratai mažina deguonies įsisavinimą, o tai palengvina mankštinimąsi. Burokėlių sulčių vartojimas gali padėti ne tik sportininkams, bet ir žmonėms su širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo ir mataboliniais susirgimais.
ISTORIJA
Raudonieji burokėliai kilę iš laukinio buroko, kuris ir dabar dar auga Viduržemio, Juodosios ir Kaspijos jūros pakraščiuose, taip pat Indijoje ir Kinijoje.
Burokėliai buvo žinomi antrame tūkstantmetyje prieš mūsų erą (senovės Persijoje). Ten jie paprastai buvo vartojami kaip vaistinis augalas. Apie 800 metų prieš mūsų erą kalnuotuose priešakinės Azijos rajonuose burokėliai pradėti auginti kaip šakniavaisinė daržovė. Senovės Graikijoje ir Romoje burokėliai buvo laikomi pykčio simboliu, bet tai nesutrukdė jiems plisti ir gaminti iš jų skanius valgius. Maistui vartota ne tik burokėlių šaknys, bet ir lapai.
Viduramžiais burokėliai plačiai paplito. X amžiuje jie ypač išpopuliarėjo Rusijoje. Anglas Klarkas, XVII a. keliavęs po Rusiją, knygoje ,,Travels in Russia” rašė, kad Rusijoje supjaustyti griežinėliais burokėliai, pridėjus imbiero duodami prieš pietus apetitui pagerinti, o lapai dedami į sriubas.
Šiuo metu burokėliai be galo išpopuliarėję. Iš jų verdamos sriubos, daromos mišrainės, išradingos šeimininkės juos pakepina, troškina su įdaru ir t. t. Burokėliai ir konservuojami.
Burokėliuose yra gana daug cukraus (apie 9%), 1,3% baltymų, 0,9% celiuliozės, nedidelis kiekis obuolių ir rūgštynių rūgšties kalio, natrio, magnio ir fosforo druskų, vitaminų C, Bi, PP. Juose yra betaino ir folinės rūgšties, kurie mažina cholesterino kiekį kraujyje, gerina medžiagų apykaitą.
Iš visų šakniavaisinių daržovių burokėliai reikliausi šilumai. Jų augimui optimali temperatūra yra 15-23°C. Sėklos pradeda dygti esant 5-6°C. Daigai nušąla prie 4°C šalčio.
Burokėliai mėgsta šviesą, auginant pavėsyje pašviesėja šakniavaisiai. Jauniems augalams reikia drėgmės, o paaugę darosi atsparesni sausroms. Dirvos atžvilgiu nėra labai reiklūs, bet lengvose dirvose blogiau auga dėl drėgmės trūkumo. Rūgščiose dirvose taip pat auga blogiau ir daugiau pažeidžiami ligų. Mėgsta trąšią dirvą, bet nepakenčia šviežio mėšlo, todėl juos geriau auginkime po mėšlu tręštų priešsėlių, geriausia po kopūstų. Prieš sėją burokėliams reikia gerai įdirbti žemę. nes blogai įdirbtoje nevienodai dygsta, išretėja. Burokėlių sėklos dygsta ilgai, todėl reikia nevėluoti sėjos. Ankstyvam vartojimui burokėlių pasisėkime balandžio pabaigoje. Žiemą geriau laikysis pasėti gegužės viduryje. Greičiau sudygs, jeigu sėsime 1-2 paras mirkytomis sėklomis. Prieš sėjant mirkytomis sėklomis dirvą būtinai palaistykime. Sekime 3-4 cm gyliu.
Išaugus 2 lapeliams, burokėlius praretinkime – palikime 8 cm tarpus tarp augalų. Išrautais daigais atsodinkime tuščias vietas.
Pradėjus storėti šakniavaisiams, burokėlius 1 – 2 kartus apkaupkime, kad nesukietėtų.
