Amerikos lietuviai jau seniai įpratę, jog perkant alkoholinius gėrimus, reikia rodyti asmens amžių liudijantį dokumentą, tačiau Lietuvoje tai dar visai neseniai atsiradusi naujovė. Nuo rugsėjo 2 dienos, remiantis Lietuvos prekybos įmonių asociacijos (LPĮA) ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos pasirašytu memorandumu „Dėl alkoholio prieinamumo mažinimo“, lietuviai, pirkdami alkoholinius gėrimus, kasoje turės rodyti asmens dokumentą. Naujoji tvarka galioja prekybos tinklų MAXIMA, IKI, RIMI, NORFA, PRISMA, AIBĖ bei Lietuvos kooperatyvų sąjungos parduotuvėse. LIDL tinklas prie šios akcijos neprisijungė.
Šis naujas reikalavimas sugalvotas ne be reikalo. Visų pirma, norima, jog nepilnamečiai neturėtų jokios galimybės įsigyti alkoholio. Negana to, siekiama sumažinti spontanišką alkoholio pirkimą, mat be dokumento jis apskritai nebus parduodamas. Tikimasi, jog ši naujoji tvarka padės išgyvendinti galimybę neatsakingiems suaugusiesiems tarpininkauti nepilnamečiams, norintiems įsigyti uždraustojo gėrimo. Galų gale išryškėja dar vienas privalumas – neliks žmogiškojo kasos darbuotojų klaidos faktoriaus, sprendžiant apie pirkėjo amžių.
Lietuvos statistikos departamentui paskelbus atnaujintus alkoholio suvartojimo Lietuvoje duomenis, legalus vartojimas 2015 m. sudarė 14 litrų absoliutaus alkoholio 15 metų ir vyresniam gyventojui. Atsiradus šiai naujovei turėtų ženkliai sumažėti neatsakingas alkoholio vartojimas, kuris yra ypatingai opi problema mūsų tėvynėje. Gi labiausiai tai žeidžia vaikus bei jaunus, dar 18 metų nesulaukusius asmenis, matančius ir jaučiančius alkoholio problemas šeimoje. Prevenciniai veiksmai turėtų apsaugoti pastaruosius, skatindami sąmoningą visų piliečių elgesį, juk norima tokiu būdu sukurti kultūringą bendruomenę ir saugią aplinką Lietuvos vaikams bei jaunimui.
„Suprantame, kad naujoji tvarka gali sukelti pirkėjų nepasitenkinimą, tačiau mes tikime, jog šis pirkimo įpročio pakeitimas gali būti didelio pokyčio visuomenėje pradžia. Pokyčio, kuris apsaugos mūsų vaikus. Rodydami dokumentą ir prisiimdami atsakomybę, rodysime pavyzdį savo aplinkai ir visuomenei“, – pranešime spaudai teigė Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdantysis direktorius Laurynas Vilimas.
Dideli pokyčiai visuomet iššaukia didžiulį skirtingų nuomonių gūsį – vieni džiaugiasi atsiradusiomis naujovėmis bei įžvelgia puikias ateities perspektyvas, kiti priešingai – piktinasi išgalvota nauja tvarka ir nemato jokios naudos, tikindami: „Kaip gėrė – taip ir gers…“. Įvestas reikalavimas rodyti asmens dokumentą perkant alkoholį papiktino ir dalį vyresnio amžiaus pirkėjų – senjorai nemano, jog nauja tvarka atneš naudos. Negana to, pasų tikrinimą pastarieji vadina papildoma gaišatimi.
Be abejo, kiek žmonių – tiek nuomonių. Ir kiekvienas savaip teisus…
Nutarėme paprašyti mylimų tautiečių pasidalinti savo nuomone: ką gi Jūs galvojate apie Lietuvoje atsiradusią naują tvarką, padedančią kurti blaivesnę, kultūringesnę visuomenę? Ar šie pokyčiai iš tiesų atneš daugiau naudos, o gal tiesiog dar daugiau žiniasklaidoje bei socialiniuose tinkluose eskaluojamų diskusijų? Ar manote, jog mūsų šalis pasiruošusi atsakingai bei sąžiningai žiūrėti į priimtą reikalavimą?
Ignas Jurevičius (28 m.), verslininkas: „Turbūt visi sutiksime, kad problema yra labai opi ir įsišaknijusi. Tačiau man kyla klausimas – ar mes tą problemą teisingai formuluojame? Ar problema yra alkoholis ir jo vartojimas, ar alkoholio, kaip produkto, prieinamumas? Mes vis dar matome alkoholio reklamas internetinėje erdvėje, galime nusipirkti jo kas kelis šimtus metrų visoje Lietuvoje, sutinkame neblaivius žmones gatvėse, namuose, o blogiausia – televizijoje. Manau, kad įstatymų leidėjai šioje situacijoje tiesiog, švelniai tariant, nuleidžia galvas prieš didžiuosius verslininkus. Iš esmės pradėti tvarkyti problemą būtų nenaudinga verslui, o parodyti, kad lyg ir kažkas daroma arba, kad „mes matome“, valdantiesiems yra tiesiog būtina. Ypač prieš artėjančius seimo rinkimus. Taigi, bendru sutarimu, buvo išleistas toks keistas ir visiškai nenaudingas reikalavimas, kuris pademonstruoja valstybės (šiuo atvejų įstatymų leidėjų) rūpestį skaudžiausia Lietuvos problema, tačiau tuo pat – nekenkia verslui ir nesumažina produkto nešamo pelno. Kalbant apie naują tvarką, manau, kad dokumentų tikrinimas iš esmės nieko nepakeis. Vietoj keistų, menkaverčių sprendimų su šou elementais, reikėtų IŠ ESMĖS pradėti riboti alkoholio pasiekiamumą. O variantų tai padaryti matau tikrai nemažai. Galima būtų pasekti skandinavų pavyzdžiu ir stipresniu nei 5-ių laipsnių alkoholiu prekiauti tik tam skirtose parduotuvėse. Imkime kaip pavyzdį Klaipėdos rajoną. Visam Klaipėdos rajonui – viena parduotuvė Gargžduose, trys – Klaipėdoje („Akropolyje“, „Big‘e“ ir centre). Tokių parduotuvių darbo laiką apriboti iki normalios darbo dienos – 08.00 – 17.00. Dar labiau trumpinti alkoholio pardavimą prekybos centruose. Griežtinti cenzūrą televizijoje šiuo klausimu. Absurdiška, kai apytiksliai 17.00 val. vaikai grįžę iš mokyklos gali nevaržomi stebėti „24 valandas“. Griežtai uždrausti vartoti alkoholį vaikų akivaizdoje. Na, ir, žinoma, padidinti alkoholio kainą, bent jau dvigubai. Pabrėžiu – bent jau dvigubai.
O kas dėl argumentų, neva pateisinančių, koks tai nuostabus įstatymas. Pagrindinis jų skamba taip – „Neliks žmogiškojo kasos darbuotojų klaidos faktoriaus, sprendžiant apie pirkėjo amžių“. Čia sprendimas labai paprastas. Sugriežtinti darbuotojo, parduodančio alkoholį nepilnamečiui, asmeninę atsakomybę. Skirti piniginę baudą tiek darbuotojui, tiek įmonei. Manau, tuomet žmogus, kuris suvoks tokios klaidos pasekmes, elgsis atsakingai. Reziumuojant mano pasisakymą: kol vis dar demonstratyviai pilstysime iš tuščio į kiaurą, tol problema ne tik neišsispręs, bet ir liks gaji. Kai sulauksime tvirtų ir iš esmės drastiškų sprendimų – reikalai, labai lėtai, tačiau pajudės. Bet iki tol visiems linkiu sukąsti dantis ir dar kurį laiką pasižiūrėti šį spektaklį“.
Gintarė Brazaitytė (26 m.), vadybininkė: „Mano manymu, ši naujoji tvarka nėra nei labai „protinga”, nei labai naudinga. Jaunimas žino kaip kitaip nusipirkti alkoholio, nerodant ir nenaudojant savo asmens dokumentų. Įprastai jie prašo jau turinčių pilnametystę asmenų nupirkti jiems norimo alkoholio už papildomą sumą ar tiesiog „pagelbėti”. O kasininkėms niekada nebuvo draudžiama prašyti asmens dokumentų iš tų, kurie „kelia įtarimą” dėl jauno amžiaus. Net ir aš, būdama jau 26 metų, negaliu nusipirkti alkoholio nerodydama dokumento, nes atrodau jaunai ir nėra dar buvę, jog nepaprašytų įrodyti savo amžių. Vis dėlto, manau, kad alkoholio suvartojimo mažinimą reikėtų pradėti nuo kito galo: kainų kėlimas, kad ir visu 50% (jaunimas neturi tiek lėšų brangiam alkoholiui), alkoholio pardavimo laiko vėlinimas ir ankstyvas nutraukimas, bei specializuotos parduotuves“.
Aušra Dirvanskienė (52 m.), pedagogė: „Man patinka šis reikalavimas. Manau, tai bus veiksminga ugdant blaivią jaunąją kartą. Turėtų mažėti spontaniško alkoholio pirkimo ir tarp suaugusiųjų. Juk kartais žmonės alkoholį perka net nesusimąstydami, kam jis jiems reikalingas. Didžiulė reklamos įtaka sunkiai nugalima… Bet tikiuosi, kad bus daugiau galvojama apie sveikatą, ateitį. Gal jau užtenka gerti kiekviena proga ir be progos. Gėrimas man visada asocijuojasi su kompleksais: žmonės laisviau kalba, būna draugiškesni truputį apsvaigę, atsipalaiduoja… Juk mes sąmoningos būtybės, tiesiog privalome būti protingi, turime tobulėti, o alkoholis kvepia degradacija, depresija, šeimų nelaimingumu. Girdėjau kalbas per radiją, kad nereiktų rodyti dokumento kasdien geriančiam, nuolatiniam alkoholio pirkėjui, nes šis įsiutęs gali imti smurtauti… Susimąsčiau. Juk tikrai gali. Ir pasidaro baisu ir neramu, kur gyvename, kad dar bijome. Kai kam tikrai bus sunku…“.
Ignas Bakėjus (31 m.), Pirmasis „Insanity“ treneris Lietuvoje: „Man čia jau žinoma sąmoningumo kėlimo forma. Nerealiai veiks. Tik, aišku, tokį reikalavimo tikslą reiktų paaiškinti. Bet sunku tai padaryti, kai kasoje dirba žmogus, kuris nežino šios atsiradusios naujovės prasmės. Visgi tokiu būdu užkirsti alkoholio plėtrą man patinka!“.
Kristina Riaukienė
