Ciberžolės tėvynė – Pietryčių Indija. Tai vienintelė vieta, kur ciberžolės auga natūraliai. Kaip prieskonis auginama Indijoje, Kambodžoje, Šri Lankoje, Indonezijoje, Kinijoje, Japonijoje, Filipinuose, Madagaskaro, Haičio salose, kur dažnai lyja ir visus metus yra 20–30oC šilumos.
Daržinė ciberžolė (Curcuma longa Vab.) – imbierinių (Zingiberaceae) šeimos daugiametis žolinis iki 1 m aukščio augalas. Šakniastiebis mėsingas, su daug ilgų šaknelių. Lapai ilgi, makštiniai. Žiedai geltoni, sutelkti į iki 15 cm ilgio žiedyną. Dauginama šakniastiebių dalimis. Indijoje ciberžolių šakniastiebiai sodinami balandžio–gegužės mėn. maždaug kas 60 cm. Derlius kasamas maždaug po 7–9 mėn. Iškastus šakniastiebius reikia kuo greičiau išvirti (ne vėliau kaip po 2–3 dienų). Verdama 45–60 min., kad suminkštėtų, paskui džiovinami saulėje. Kad gražiau atrodytų, poliruojami rankomis arba mechaniškai.
Šakniastiebiuose yra 2–3 proc. eterinio aliejaus, gerai riebaluose tirpstančio dažo kurkumino, krakmolo, dervos, gumiarabiko ir riebalinio aliejaus. Ciberžolė varo tulžį, gydo alergijas ir uždegimus, skatina skrandžio sekreciją. Vaistiniai preparatai vartojami, kai sergama tulžies pūslės akmenlige, lėtiniu cholecistitu, kepenų ciroze, epideminiu hepatitu. Indų medicinoje ciberžole malšinamas niežulys, gydomas dermatitas, alerginiai bėrimai. Ciberžolė vartojama atsargiai, nedideliais kiekiais.
