Tai daugiametis augalas su trumpu šakniastiebiu, kuris ir yra vaistinė žaliava (Hydrastis rhizoma). Auksašaknių stiebas status, apie 15–30 cm aukščio, su retais, palyginti stambiais, plaštakiškais lapais. Stiebo viršūnėlėje susiformuoja vienas žiedpumpuris, kuris išsiskleidžia gegužės mėn. pabaigoje–birželio mėn. Žiedai balti, nelabai išvaizdūs, kaip ir kitų vėdryninių (Ranunculaceae) šeimos augalų. Žydi apie 15 d. Raudoni vaisiukai prinoksta per 3 mėn. rugpjūtį arba rugsėjo pradžioje. Mūsų klimato sąlygomis dera nereguliariai.
Kanadinės auksašaknės dauginamos sėklomis. Sėjama į dėžutes arba inspektus, šiltnamius. Dygti pradeda po 6 dienų. Žiemoja gerai, pridengti nereikia. Kartais augalai žūva, bet greičiau ne dėl šalčio, o dėl atlydžių ir juos sekančių staigių atšalimų. Sodinkite pavėsyje, kur bent per vidurvasario karščius nekepina saulė.
Šiaurės Amerikos indėnai auksašaknės šaknimis geltonai dažydavo audinius, gamino tonizuojančius ir gerinančius apetitą gėrimus. Vėliau jie pastebėjo ir vaistines šio augalo savybes – sutrintas į miltelius šaknis ėmė naudoti žaizdoms dezinfekuoti, akių uždegimui, virškinimo, šlapimo ir kvėpavimo sistemų sutrikimams gydyti. Amerikos užkariautojai vadino šį augalą „varguolių ženšeniu“, labai jį vertino ir masiškai kasė šaknis, todėl natūraliose buveinėse auksašaknės jau gana retos.
