Šie iš Vidurio Azijos kilę vaisiai nuo senų laikų yra vartojami kaip maistas ir vaistas. Juose gausu virškinimą gerinančios ir medžiagų apykaitą greitinančios ląstelienos. Taip pat vitaminų C, PP, karotino, folio rūgšties, kalio ir geležies. Melionuose esantys pektinai iš organizmo šalina kenksmingąsias medžiagas.
Šie vaisiai yra puiki profilaktinė priemonė nuo mažakraujystės, aterosklerozės, nervų, kepenų, širdies bei kraujagyslių ligų. Kadangi melionai šiek tiek laisvina vidurius, tai padeda nuo vidurių užkietėjimo.
Šių vaisių minkštimo nuoviru šalinamos pigmentinės dėmės, strazdanos ir spuogai. Melionai gaivina veido spalvą, naikina nuovargio šešėlius po akimis. Jie naudingi ir todėl, kad jų suvalgius pagerėja nuotaika. Jei melionus valgysite dažnai, tai oda įgaus gražų rusvą atspalvį.
Melionus visada valgykite atskirai nuo kitokio maisto. Net skirtingų rūšių melionus būtina valgyti atskirai. Jie, kaip ir arbūzai, pasisavinami žarnyne, todėl skrandyje užsibūna vos keletą minučių. Sumišę su maistu, virškinamu skrandyje, jie pradeda irti ir sukelia rūgimo procesus, kurių metu pasigamina daug dujų.
Melionų negalima valgyti sergant sunkiomis skrandžio ir žarnyno ligomis bei lėtiniu pankreatitu.
Niekada nepirkite įtrukusio ar dėmių turinčio meliono. Tokiuose pažeidimuose gali slėptis salmoneliozės ir botulizmo sukėlėjai. Nepatartina pirkti ir supjaustytų melionų, net jei jie suvynioti į plėvelę. Saldus meliono minkštumas – puiki aplinka tų pačių botulizmo ir salmoneliozės sukėlėjų bei kitų mikroflorų vystymuisi.
