Dietologai ir mitybos specialistai spėjo mus įtikinti, kad, pavyzdžiui, brokoliai, mėlynės ir obuoliai – labai naudingi. Tačiau vien šia „šventąja trejybe“ juk ilgai nesimaitinsi, o atėjus šalčiams jų apskritai ne visada galima gauti. Bet tai nereiškia, kad žiemą teks likti visai be vitaminų ar maitintis vien konservais. Štai 10 produktų, kurie puikiai papildys mūsų organizmo vitaminų ir mineralų atsargas rudenį ir žiemą.
Ridikas. Šis šakniavaisis turi daug vitamino C, o pastarasis, kaip žinia, būtinas organizmo imunitetui stiprinti. Be to, vitaminas C padeda odai geriau maitintis, likti elastingai. Žiemą šios pagalbos dar ir kaip prisireikia.
Dar vienas ridiko pliusas – spalva. Kaip tvirtina dietologai, ryškios spalvos, netgi lėkštėje, padeda įveikti blogą nuotaiką bei depresiją ir kartu išvengti per didelio apetito. Taigi purpurinės spalvos ridikėliai suteiks smagių akcentų jūsų salotoms. O ne tokios išraiškingos spalvos, bet ne mažiau maistingi juodieji ir baltieji ridikai dovanos joms pikantišką skonį. Ridikas kiekvienam daržovių patiekalui suteiks maloniai aitraus, kartoko prieskonio. Ypač jei salotas pagardinsite grietine ir druska.
Žalieji žirneliai. Mes pripratome juos vertinti kaip užkandį arba kaip priedą prie salotų, o štai amerikiečiai žirnelius tradiciškai vartoja kaip garnyrą. Ir teisingai daro. Juk žirneliuose gausu vitaminų C, E ir K (pastarasis labai reikalingas gerai kraujotakai ir sveikiems kaulams palaikyti). O kalorijų jie turi mažai. Taip pat žirniuose apstu geležies, fosforo ir kalio, jie skatina papildomų skysčių pasišalinimą iš organizmo, o kadangi juose daug ląstelienos, greitai suteikia sotumo jausmą.
Cukinijos. 200 gramų cukinijų porcijoje yra beveik visos paros vitamino C ir K norma, gana daug ląstelienos ir vadinamųjų fitonutrientų – medžiagų, kurios skatina metabolizmo produktų ir toksinų šalinimą iš organizmo. Cukinijos taip pat skatina nereikalingų skysčių pasišalinimą iš organizmo, teigiamai veikia odą. Tai idealus produktas besilaikantiems dietos: 100 g cukinijų – tik apie 20 kcal., taigi jas gaminant galima drąsiai gardinti aliejumi, grietine ir, žinoma, patiekti kartu su kitomis daržovėmis. Pavyzdžiui, pamėginkite apkepti cukinijos gabalėlius, pamirkytus kiaušinio plakinyje – gausite puikų vitaminų ir baltymų derinį.
Baltagūžis kopūstas. Jame gausu ląstelienos. Kaip tik dėl jos kopūstas netgi vadinamas produktu, kuriame yra neigiamų kalorijų, t. y. organizmas jį virškindamas sunaudoja daugiau energijos, nei gauna iš paties kopūsto. Kalbant apie kulinarinį kopūsto vertingumą, jis tiesiog nepakeičiamas. Jei kopūstą vartojate žalią – jis tarkuojamas, o štai troškinimui tinka ir stambesni jo gabalėliai.
Rabarbarai. Šis augalas puikiai tinka mūsų klimatui, nors ant mūsų stalo atsiduria nedažnai. Dažniau naudojamas pašarams, nors jis pats yra gana išraiškingo rūgštaus skonio, minkštas ir patogus naudoti kulinarijoje. O, kas svarbiausia, rabarbaruose gausu kalcio, taip reikalingo sveikiems dantims, dailiems nagams ir tvirtiems kaulams. Taip pat juose yra vitamino C, kurio mums ypač reikia žiemą. Geriausia rabarbarus valgyti su cukrumi, medumi, o kad kiek prigesintumėte rūgštų skonį – pridėti dar ir grietinės, riešutų.
Raudonieji apelsinai. Kaip ir bet kurie kiti citrusiniai vaisiai, raudonieji apelsinai laikomi itin gausiu vitamino C šaltiniu. Iš esmės nuo įprastų oranžinių apelsinų juos skiria tik spalva. Tačiau jie tiesiog nuostabiai padailins jūsų patiekalus – įmeskite keletą smulkintų skiltelių į salotas, o šlakelį jų sulčių – į žuvų, mėsos patiekalų padažus.
Artišokas. Konservuotų artišokų parduotuvėse galima įsigyti kiaurus metus, o šviežių – ankstyvą pavasarį ir rudens pabaigoje–žiemos pradžioje. Keista šio augalo išvaizda (jis panašus į didelį žalią kankorėžį) gali atbaidyti pradedančiuosius kulinarus, nors iš tikrųjų ši daržovė ne tokia kaprizinga, kaip atrodo. Pakanka išvirti visą artišoką. Jo lapelius galima valgyti tiesiog taip, be jokių priedų. Taip pat artišokų dedama į ryžių ir daržovių ragu, sriubas, apkepus, jis patiekiamas prie paukštienos. Artišokai jūsų patiekalus praturtins vitaminu C ir folio rūgštimi – dar vienu svarbiu imuniteto sargu.
Spanguolės. Nekaprizingų raudonų uogų galimą įsigyti įvairaus pavidalo – konservuotų, šaldytų, šviežių. Iš jų gaminami labai įvairūs patiekalai. Jų dedama į salotas (pavyzdžiu, ypač tinka prie baltagūžių arba jūros kopūstų), apkepus, kepinius, prie mėsos patiekalų, iš šių uogų daromi padažai, kompotai, verdamas kisielius. Bet geriausia jas valgyti neapdorotas – šviežiose uogose išlieka daugiausia naudingųjų medžiagų, kurios stabdo infekcijų vystymąsi, didina organizme gerojo cholesterino kiekį. Vienas lengviausių patiekalų su spanguolėmis – sumaišyti šviežias uogas su cukrumi ir varške. Liežuvį nurysite!
Persimonai. Persimonai savyje sujungia geriausias daržovių savybes ir vaisių saldumą. Be vitamino C ir ląstelienos, juose gausu kalio, magnio, kurie naudingi širdžiai, taip pat karotino (akims) ir likopino, laikomo vienu geriausių kovotojų su vėžiu. Persimonų dedama į įvairias salotas, mėsos ragu (tam persimonas pertrinamas, kad gautųsi tyrė), jais gardinami įvairūs užkandžiai ir, žinoma, saldūs kepiniai, kompotai. Ypač įdomus pieno kokteilių su persimonais skonis: plakiklyje suplakite nuluptus persimonus, 2 šaukštus ledų ir puse stiklinės pieno – gausite saldų ir labai naudingą gėrimą. Beje, persimonuose esantis karotinas geriausiai pasisavinamas būtent vartojant šiuos vaisius kartu su pienu.
Kaštanai. Kaštanų pardavinėjimo laikas labai trumpas – jų įsigyti galima maždaug nuo spalio iki gruodžio. Taigi jei dar rasite – nepraleiskite progos. Kaštanuose gausu baltymų ir, svarbiausia, riebiųjų rūgščių, padedančių normaliai smegenų ir širdies bei kraujagyslių sistemos veiklai. Be to, tyrimais įrodyta, jog valgant daugiau šių produktų gerėja mąstymo procesas, susireguliuoja nervų sistema. O ir kaštanų skonis tiesiog nuostabus – salstelėjęs, vos vos riebus. Šie riešutai puikiai tinka salotoms, mėsos troškiniams, taip pat vartojami kaip savarankiškas užkandis.
