Dirvinis asiūklis – tai labai vertinga Lietuvos laukų piktžolė, auganti laukuose, pievose, rečiau miškuose.
Dirvinio asiūklio žolėje gausu alkaloidų, flavonoidų, vitamino C, karotino, rauginių, karčiųjų bei mineralinių medžiagų, dervų ir tirpių silicio rūgšties druskų, itin reikalingų daugeliui mūsų organizme vykstančių procesų, pavyzdžiui, medžiagų apykaitai gerinti, imuninei sistemai stiprinti.
Dirvinio asiūklio preparatai turi priešuždegiminį, sutraukiantį ir šlapimo išsiskyrimą skatinantį poveikį. Jie vartojami sergant šlapimtakių uždegimu, inkstų akmenlige (tirpdo susidariusius akmenis), prostatitu, pleuritu, širdies ir kepenų ligomis, reumatu. Dirvinio asiūklio antpilas valo organizmą, stabdo kraujavimą (gimdos, hemorojaus mazgų), viduriavimą, stiprina sąnarius, gydo žarnyno opas.
Šio augalo nuoviru išoriškai gydomos odos ligos (egzema), dezinfekuojamos sunkiai gyjančios žaizdos, stiprinami ir nuo slinkimo apsaugomi plaukai. Nuovirui paruošti reikia 4 šaukštų smulkintos asiūklio žolės. Ją užplikyti stikline verdančio vandens, pakaitinti pusę valandos ir po 10 min. nukošti. Likusią žaliavą iš naujo užpilti 200 ml virinto vandens ir gerti po pusę stiklinės po valgio 3 kartus per dieną. Norint, kad dirvinis asiūklis iš organizmo ištrauktų visus nešvarumus, toksinus ar numalšintų sąnarių skausmus, rekomenduojama šiame nuovire pamirkyti paklodę ir į ją įsisupus pagulėti bent porą valandų.
Arbatai užteks valgomojo šaukšto žaliavos. Asiūklio žolę užplikykite puslitriu vandens, palaikykite apie 10 min., kad pritrauktų, ir nukoškite. Stiklinę dirvinio asiūklio arbatos rekomenduojama gerti po valgio. Gydant šlapimo pūslės uždegimą, į arbatą galima įmaišyti ir rykštenės ar bruknių lapų.
Dirvinio asiūklio preparatų negalima vartoti sergant inkstų ligomis (nefritu ar nefroze) ar brinkstant audiniams dėl širdies ar inkstų nepakankamumo.
