Tęsiame pokalbį su Rytų medicinos praktiku, bioenergetiku Eugenijumi Šileika. Šįkart bandome išsiaiškinti, koks žmogus yra sveikas, ir ką daryti, norint tokiu tapti.
Kokia energijų, vyraujančių žmoguje esmė? Kaip atsiranda energetiniai blokai? Kas, Jūsų nuomone, yra liga?
Energija yra dviejų rūšių. Moteriška ir vyriška, juoda ir balta, saldi ir sūri, žemės ir dangaus. Kosminė energija ir žemiškos energijos srautas nuolat cirkuliuoja žmogaus kūnu. Energetiniai centrai, vadinami čakromis, paskirsto gaunamą energiją. Reaguojant įvairiose situacijose energiją lengva prarasti ar užblokuoti. Net laukiant eilėje, važiuojant autobusu, kažkam užmynus ant kojos, ar dirgliai reaguojant sudėtingose situacijose. Tuomet reikalinga atstatyti balansą. Šioje vietoje prasideda vampyrizmas, kuris galimas iš kitų žmonių arba iš savojo subtilaus eterinio kūno. Vampyrizmas vyksta tuomet, kai energiją praradęs – atgal jos neatgauna. Pusmetis, metai, du tokioje būsenoje ir prasideda patologinės ligos. Dažnu atveju liga – tai ilgalaikis energijos praradimas arba jos užsiblokavimas kuriame nors energetiniame centre.
Kaip žmogus gali padėti pats sau?
Tai sudėtingas darbas su pasąmone. Nes kiekviena atitinkama situacija turi savo elgesio šabloną, kurį pakeisti sunku. Šablonas formuoja mūsų reakcijas, charakterį. Kartais jį reikia surasti ir pašalinti, kad esama situacija pasikeistų ir žmogus atsistatytų. Nėra nei didelių nei mažų problemų. Jei jos žmogui trukdo kokybiškai gyventi, jas būtina spręsti.
Koks, Jūsų manymu, yra sveikas žmogus?
Žmonės skirtingi kaip ir jų kriterijai. Vienodų žmonių nėra. Yra tokių, kurie bėgiodami maratonus pasikrauna, atsigauna, pasiilsi. Kitą žmogų po dviejų kilometrų bėgimo gali gramdyti nuo grindinio ir persimetęs per petį nešti namo. Todėl kiekvienas pagal savo vidinius poreikius turi surasti užsiėmimą, kuris padėtų kelti jo energetiką, pakrautų, padėtų atsipalaiduoti. Nereikia vaikytis madų ir visiems vaikščioti į sporto klubą. Reikia išmokti išgirsti save ir žinoti, ko reikia būtent sau. Štai, pavyzdžiui, moteriai bet koks sunegalavimas, sudūrimas yra svarbus. Tai ženklas, kad reikia pasirūpinti savimi, pasitikrinti, kreiptis pagalbos. Taip yra todėl, kad moteris visą savo vidinę energiją laiko sukaupusi nėštumui ir vaisiui. Todėl pastojus ji gali basa bėgioti sniegu ir nieko jai nenutiks, nes tuomet vidinis rezervas įsijungia. Vyrai kitokie. Sunegalavus, jų vidinis rezervas įsijungia iškart. Vyras sveikas tol, kol išlipa iš lovos. O jei nebeišlipa, tuomet mano, kad kažkas su juo truputį ne taip. Apskritai, sveikata ir sveikimas yra kiekvieno asmeninė būsena. Būna žmonės sveiki, bet laksto ir ieško ligų. Tuomet kyla klausimas – ar jie iš tikrųjų sveiki? Gal reikėtų kreiptis pagalbos į psichoterapeutą? Nemanau, kad yra visiškai sveikų žmonių. Pagrindinis kriterijus – kaip tu jautiesi. Jeigu sveikas, energingas, darbingas ir geros nuotaikos – viskas gerai. Jei nesugebi išbristi iš liguistos būsenos net pailsėjęs, tuomet jau reikalinga pagalba iš šalies.
Ar apskritai įmanoma būti sveiku tokiose urbanizuotose sąlygose, kokiose šiuo metu dauguma gyvena?
Visiems būtina gamtoje praleisti kuo daugiau laiko. Anksčiau žmonės gamtoje gyvendavo, miestų nebuvo. Visi buvo daug sveikesni. Būnant gamtoje subalansuoti energetinį lauką yra daug paprasčiau. O štai gyvenant mieste pastebimas energijos trūkumas. Visi – išsekę, persitempę, vienas iš kito vampyrauja, bando sumenkinti, sunervinti, išmušti iš pusiausvyros. Tai yra kova dėl energijos. Lyg penkių žmonių bandymas užsikloti viena maža antklode. Kiekvienas stengiasi tempti ją į savo pusę. Gamtoje energijos yra daug. Jos visiems užtenka. Reikia mokėti daug dirbus, daug ir pailsėti ir bent tokiu būdu save atstatyti.
Kodėl turint tiek daug naudingos informacijos sunku pasiryžti pokyčiams? Rodos, žinai ką daryti, bet negali savęs priversti. Kas trukdo?
Dažnu atveju tai vyksta dėl to, kad teorija prasilenkia su praktika. Teoretikai išdėsto informaciją, praktiškai žinios iškart nepritaikomos. Jie net nežino, kaip tomis žiniomis naudotis, nei kur jas taikyti. Teoriškai – visi apsišvietę, bet praktiškai padaryti nieko nesugeba. Dažnai mokyti skuba vos perskaitę kelias knygas ir manantys, kad supranta dėstomą dalyką. Bet, jei aš perskaitau knygą apie astronomiją, savęs astronautu nevadinu. Dažnai tikrai nėra praktinių žinių perdavimo. Jei jis būtų, žmonės tuo pavyzdžiu užsikrėstų. Vienas po penktos pamokos, kitas po pusmečio, bet užsikrėstų.
Kaip jūs pats kaip žmogus pasikeitėte su žiniomis, kurias įgyjote?
Aš atsakyčiau taip: jeigu žmogus pradeda giliau domėtis energetiniais dalykais, jis pradeda suprasti, koks trapus yra gyvenimas. Blaškytis, kariauti, kovoti, pavydėti, veltis į skandalus, kurti intrigas – neverta. Prasminga – džiaugtis, negadinti kitiems nervų, netrukdyti kitiems gyventi ir stengtis, kad jie netrukdytų tau. Svarbu – mokėti ir dirbti, ir ilsėtis. Visų pinigų juk neuždirbsi. Reikia mėgautis gyvenimu. Ir būsi sveikas, laimingas ir viskuo patenkintas.
Ačiū Jums už Jūsų laiką ir pasidalintą patirtį.
Kalbino Rūta Olechnovič
