Fosforas – labai paplitęs mikroelementas. Jo yra visose ląstelėse bei organizmo skysčiuose, jis tiesiog būtinas energijos gamybai ląstelėse, jų augimui ir atsinaujinimui. Tam tikras fosforo kiekis dalyvauja ir įvairiose organizme vykstančiose biocheminėse reakcijose. Net 80% fosforo yra kauliniuose audiniuose.
Fosforo nauda:
- fosforas labai svarbus dalinantis ląstelėms ir jų reprodukcijai, perduodant genetinę informaciją,
- kartu su kalciu yra pagrindinė mineralinė kaulų ir dantų sudedamoji dalis,
- dalyvauja palaikant pastovią tiek audinių, tiek organizmo skysčių sudėtį,
- fosforas dalyvauja apykaitos procesuose, kurių metu organizme susidaro biologiškai aktyvios medžiagos: fosfolipidai, fosfoproteinai, nukleorūgštys,
- fosforas svarbus normaliai širdies ir inkstų veiklai, pagreitina kaulų lūžių gijimą,
- dalyvauja vitamino D, jodo, kalcio cinko, magnio apykaitoje.
Labai svarbus yra fosforo santykis su kalciu 1:1,5. Kai organizme per daug fosforo, kalcis gali būti pašalinamas iš kaulų, o esant kalcio pertekliui, vystosi inkstų akmenligė.
Rekomenduojama fosforo paros dozė vaikams – 240 – 800 mg, moterims ir vyrams – 900 mg, nėščiosioms ir žindančiosioms – 1200 mg.
Natūraliai fosforas randamas: žuvyje, mėsoje, kiaušiniuose, pupelėse, žirniuose, sūryje, avižinėse, miežinėse kruopose, duonoje, riešutuose.
