Gervuogė – daugiametis vasaržalis krūmas su gerai išsivysčiusiu šakniastiebiu ir šliaužiančiais iki 3 m ilgio tankiai dygliuotais, apvaliais, įsišaknijančiais, su melsvu apnašu stiebais. Vaistams vartojamos uogos ir lapai.
Gervuogės uogose yra cukraus: iš jų sacharozės, gliukozės ir fruktozės; organinių rūgščių: citrinos, obuolių, vyno, salicilo; rauginių medžiagų, vitaminų: C, B grupės vitaminų, karotino. Lapuose yra raugų; flavonoidų, organinių rūgščių, fitoncidų, mineralinių ir kitų medžiagų.
Gervuogių preparatai mažina silpnumo jausmą, ramina nervų sistemą, ypač klimakso neurozės metu, reguliuoja žarnyno veiklą. Prisirpusios uogos skatina žarnyno peristaltiką, neprisirpusios vidurius kietina. Taip pat gervuogės vartojamos sergant skleroze, hipertonija, cukriniu diabetu ir angina.
Šviežios uogos ir sultys vartojamos troškuliui malšinti karščiuojant.
1 valg. š. gervuogės lapų užplikyti stikline verdančio vandens, palikti prisitraukti 4 val. Gerti po pusę stiklinės 3-4 kartus per dieną 20-30 minučių prieš valgį.
