Daugiametis maždaug 50 cm aukščio žolinis augalas. Žydi birželio–spalio mėn. Be plačialapio gysločio, Lietuvoje dar auga smiltyninis gyslotis, siauralapis gyslotis ir plaukuotasis gyslotis. Visi jie turi gydomųjų savybių.
Medicinoje vartojami plačialapio gysločio lapai. Sveiki, su nedidele lapkočio dalimi lapai pradedami rinkti žydėjimo pradžioje ir renkami visą vasarą. Parudavusio augalo rinkti jau negalima.
Džiovinami atvirame ore pavėsyje arba pastogėje plačiai paskleisti. Išdžiūvusi žaliava yra silpno kvapo ir karti. Tinka vartoti trejus metus.
Lapuose yra glikozido aukubino, karčiųjų ir rauginių medžiagų, alkaloidų, organinių rūgščių, karotino, vitamino C ir K, fitoncidų, mineralinių medžiagų, taip pat fruktozės, galaktozės, kalio ir kt.
Gysločio lapų arbata ir sultys gydo virškinamojo trakto ligas, gastritą, skrandžio opas, aterosklerozę, viršutinių kvėpavimo takų negalavimus, lengvina kosulį. Farmacijos pramonė iš plačialapio gysločio lapų gamina preparatą plantagliucidą, kuris suaktyvina skrandžio sekrecijų funkcijas. Juo gydomos dvylikapirštės žarnos ir skrandžio opos.
Nustatyta, kad plačialapio gysločio sultys tonizuoja organizmą, didina darbingumą, gerina apetitą. Teigiamai veikia ligonius, sergančius ateroskleroze, tulžies takų ligomis, cukralige, išsekimu.
Tai gerai žinoma ir plačiai naudojama vaistažolė. Lapų arbata duodama gerti vaikams vietoje žuvų taukų. Arbata vartojama nuo plaučių tuberkuliozės, kokliušo, nuo skrandžio, žarnyno ir kepenų ligų.
Šviežius, švarius, suspaustus lapus deda ant žaizdų, vočių, bičių įgeltų vietų. Skaudant dantį kramtomi lapai. Gysločio sėklų nuovirą geria nuo vidurių užkietėjimo. Šviežių ar degtine konservuotų sulčių pavilgais gydoma inkštiruota ir spuoguota veido oda.
Skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligė
Valgomąjį šaukštą džiovintų gysločių lapų ir paprastosios kraujažolės užpilti 2 stiklinėmis verdančio vandens. Po valandos nukošti. Gerti šiltą 3 kartus per dieną prieš valgį.
Sergant lėtiniu vidurių užkietėjimu
Valgomąjį šaukštą gysločio sėklų užplikyti puse stiklinės (100 ml) verdančio vandens ir maišyti 2–3 minutes, kol išsiskirs gleivės. Tada indą uždengti ir palaukti, kol atvės. Išgerti visą kartu su sėklomis prieš miegą. Jos apsaugo gleivinę nuo dirginančių medžiagų.
Nuo peršalimo
Du valgomuosius šaukštus gysločio lapų užpilti 2 stiklinėmis (400 ml) verdančio vandens, palikti 10–15 min., kad pritrauktų, perkošti. Gerti po pusę stiklinės (100 ml) 3–4 kartus kasdien, mažais gurkšneliais ir kuo karštesnę. Galima su medumi. Pagerėja kraujo apytaka viršutiniuose kvėpavimo takuose.
Švariai nuplauti lapeliai dedami ant žaizdų, patinusių vietų.
Nudegimus, pūlinius, nutrintas vietas gydo gysločio lapų kompresai. Tokį gydomąjį tepalą nesunku pasigaminti patiems: švariai nuplautus lapus nusausinti, susmulkinti ar sumalti, gerai išmaišyti su vaikišku kosmetiniu aliejumi (2:8). Po vienos dviejų valandų jau galima tepti nudegimus ar žaizdas.
Gysločio arbata stabdo nosies varvėjimą. Ji paruošiama taip: vieną valgomąjį šaukštą gysločio užplikyti puodeliu verdančio vandens, 10 min. palaikyti, nukošti. Gerti tris kartus per dieną. Galima gerti ir gysločio sultis su trupučiu vandens – po du valgomuosius šaukštus tris kartus per dieną.
Peršalus palengvina kvėpavimą, malšina karštį, naikina mikrobus, padeda atsikosėti gysločio sultys, geriamos tris kartus per dieną po du valgomuosius šaukštus su trupučiu medaus ir vandens.
Šviežių ar džiovintų lapų arbata geriama sutrikus virškinimui, inkstų veiklai, sumažėjus skrandžio rūgštingumui, viduriuojant. Ji ruošiama taip: valgomąjį šaukštą gysločio lapų suberti į 1,5 stiklinės šilto vandens ir virti uždengus 5 min. Po 15 min. nukošti. Gerti du kartus per dieną.
