Žmogui netikėtai nualpus, reikia jį paguldyti. Esant horizontalioje padėtyje, smegenys geriau aprūpinamos krauju, ir žmogus greičiau atsipeikėja. Todėl žmogui nualpus jam po galva nereikia nieko dėti. Jeigu nėra galimybės paguldyti, reikia nukentėjusį žmogų kur nors pasodinti taip, kad jo galva būtų nusvirusi žemyn.
Per mažas kraujospūdis – ne liga?
Dauguma gydytojų linkę manyti, jog hipotenzija yra ne liga, o greičiau nuolatinė organizmo būklė. Tačiau žmonės, turintys sumažėjusį kraujospūdį, dažnai skundžiasi galvos skausmu ir svaiguliu. Neretai juos kankina ir kiti nemalonūs simptomai, pavyzdžiui, nemiga, sąnarių skausmas, širdies veiklos sutrikimai. Be to, jie yra labai priklausomi nuo metų laikų bei orų pokyčių; daugumos jų organizmas neigiamai reaguoja ir į atmosferos slėgio, temperatūros, oro drėgnumo pokyčius.
Vienintelė priemonė, kurios šiuo atveju galima (ir reikia) imtis, tai mėginti padidinti savo organizmo gyvybinį tonusą. Kas jums efektyviausiai padeda tai padaryti – tai ir yra patys geriausi vaistai.
Labai svarbu įprasti nuolat matuoti kraujo spaudimą. Dauguma atvejų tai padeda išvengti rimtų sveikatos sutrikimų. Be to, gali padėti sužinoti, kas konkrečiai jums geriausiai padeda, pavyzdžiui, kontrastinis dušas, ženšenio antpilas ar pasivaikščiojimas parko alėja.
Hipotenzija – tai tokia organizmo būklė, kai sistolinis (viršutinis) kraujo spaudimas neviršija 100 milimetrų gyvsidabrio stulpelio, o diastolinis (žemutinis) – 60 milimetrų. Dėl to labai sumažėja venų veiklumas, sulėtėja kraujo apytaka, ir todėl labai sumažėja bendrasis organizmo tonusas. Žmogus jaučiasi mieguistas ir vangus, tarsi jį pasiektų tik dalis garsų ir spalvų.
Sergančiuosius arterine hipotenzija galima sąlyginai suskirstyti į dvi grupes.
Prie pirmosios grupės priskirtini žmonės, kuriems sumažėjusį kraujo spaudimą sukelia kokia nors kita negalia. Tokiu atveju reikia gydyti ne pačią hipotenziją, o jos tiesioginę priežastį (paprastai tai gali būti kraujotakos sutrikimai, širdies nepakankamumas, įvairios lėtinės ir ūmios infekcinės ligos, hormoninio pobūdžio sutrikimai ir kt.).
Antrajai sergančiųjų hipotenzija grupei priklauso visi kiti ligoniai. Tai žmonės, kuriems mažas kraujo spaudimas yra tarsi norma: žmogus tiesiog gimsta turėdamas mažą kraujo spaudimą.
Ką daryti ištikus hipotenzinei krizei?
Širdies bei kraujagyslių ligomis sergantys žmonės tokiais atvejais dažniausiai puola ieškoti kišenėlėje kokių nors piliulių „nuo širdies“. Būtent šiuo atžvilgiu reikia būti labai atsargiems, nes, pavyzdžiui, nitroglicerinas kraujo spaudimą gali dar labiau sumažinti.
