Senovės Romos mąstytojai morką vadino daržovių karaliene. Vitaminų gausumu morkos pranoksta ne tik visas daržoves, bet ir pieno bei mėsos produktus. O japonų mokslininkai įrodė, kad morkos, svogūnai, kopūstai, baklažanai ir net paprastos varnalėšos turi medžiagų, stabdančių piktybinių navikų susidarymą.
Ar žinote, kad:
- graužiant žalią morką, stiprėja dantenos, mažėja mikrobų burnoje ir visame organizme,
- morkų sultys ypač efektingos maišant jas su burokėlių, agurkų ar kitų daržovių bei vaisių sultimis,
- morkas rekomenduojama valgyti su augaliniais aliejais, pienu ar grietinėle, nes tik tuomet jose esantis karotinas virsta vitaminu A,
- mažiau karotino organizmas pasisavina, kai trintos morkos valgomos su cukrumi,
- morkose yra virškinimo trakto veiklą gerinančios celiuliozės, todėl vaikams, kuriuos dažnai kamuoja vidurių užkietėjimas, ryte ir vakare reikėtų duoti po 1-2 arbatinius šaukštelius tarkuotų morkų,
- dalis vitaminų žūsta morkas verdant ar kepant, todėl morkas patariama dėti į verdantį vandenį ir virti ant mažos ugnies.
- Verta prisiminti, kad vitaminai ypač greitai suyra, kai morkos laikomos atvirame inde. Džiovintose morkose vitamino C nėra, o B grupės vitaminai, mikroelementai išlieka, morkos ilgai išsilaiko šaldytuve, vėsioje vietoje sudėtos į sausą smėlį.
Biologiškai aktyvios medžiagos, esančios morkose:
- stiprina viso kūno gleivines,
- aktyvina medžiagų apykaitą ląstelėse, padeda joms atsinaujinti, stabdo jų senėjimo ir degeneracijos procesus,
- stimuliuoja nagų ir plaukų augimą,
- gerina odos būklę, didina jos elastingumą,
- stiprina imunitetą,
- gerina regėjimą,
- stiprina širdį ir kraujagyslių sistemą,
- aktyvina spermos susidarymą ir jos gyvybingumą,
- padeda įveikti stresą.
MORKA IR MEILĖ
Hipokrato laikais morka buvo laikoma panacėja – vaistas nuo visų ligų. Iš jos ne tik ruošdavo daugybę patiekalų, bet ir gamindavo įvairius tepalus, antpilus, lašelius ir nuovirus. Viduramžiais žmonės tikėjo, kad nykštukai auksą iškeičia į morkas. Taigi tais laikais jos buvo itin vertinamos. Beje, tada šios daržovės nebuvo oranžinės spalvos. Jos tapo mums įprastos spalvos XVI amžiuje olandų selekcininkų dėka. Iki tol jos buvo baltos, violetinės, juodos.
Meilė ir morka
Šie du skirtingi dalykai turi glaudų ryšį. Italų mokslininkai tvirtina, kad morkų mėgėjai pasižymi retu seksualiniu apetitu. (Manoma, kad ir vegetarai vyrai yra patys aistringiausi meilužiai. Kai kuriose šalyse ši morkų savybė buvo žinoma nuo senų senovės. Žyniai frigidiškas moteris ir vyrus, nebesidominčius dailiąja lytimi, girdė morkų sultimis.
Gydomoji galia
Morkos labai naudingos daržovės. Jų spalva vaiko liūdesį, depresiją, o pati daržovė yra mažai kaloringa, skani ir maistinga. Joje yra daug vitaminų ir mineralinių medžiagų. Vienas iš vitaminų – karotinas – naudingas akims. Jei jūs ilgai dirbate kompiuteriu, blogai matote prietemoje, valgykite daugiau morkų.
Morkų dieta naudinga odai. Dėl vitamino A, organizme virstančio retinoliu, mažėja raukšlių. Tačiau reikia nepamiršti, kad šį vitaminą organizmas pasisavins tik tada, jei kartu pavartosite maisto, turinčio riebalų.
Valgantiesiems morkas mažiau keliasi spuogai, oda įgauna gražų atspalvį.
MORKŲ SULTYS
Per dieną galima kiekvienam žmogui išgerti nuo 0,5-3-4 litrų morkų sulčių. Jos normalizuoja viso organizmo veiklą. Morkų sultyse gausu vitamino A, daug vitaminų C, B, D, E ir K. šios sultys pagerina apetitą, virškinimą, dantų struktūrą.
- Sausa oda, dermatitai rodo, jog organizmui stinga medžiagų, kurių yra žaliose morkose. Tą patį galima pasakyti ir apie akių ligas oftalmiją ir konjunktyvitą.
- Šviežios morkų sultys gydo opaligę, vėžines ligas, padidina organizmo atsparumą infekcijoms, teigiamai veikia kasą, liaukas, kvėpavimo organus, stiprina nervų sistemą, suteikia organizmui jėgų ir energijos.
- Morkų sultys gydo vėžį ir opas. Tuomet jas reikia teisingai paruošti – pašalinti ląstelieną. O gydantis šiomis sultimis negalima valgyti maisto, kuriame yra koncentruoto cukraus, krakmolo bei miltų.
- Kosintį vaiką reikia gydyti ką tik išspaustomis morkų sultimis, sumaišytomis su medumi po 1 valgomąjį šaukštą 4-5 kartus per dieną.
- Kosint taip pat tinka morkų sulčių ir pieno lygių dalių mišinys, geriamas 5-6k. per dieną.
- Kirmėlinėmis ligomis sergantiems vaikams rekomenduojama kiekvieną rytą nieko nevalgius išgerti po ½ stiklinės morkų sulčių.
- Padidėjusio skrandžio rūgštingumo sukeltą gastritą rekomenduojama gydyti šviežiomis morkų sultimis. Nieko nevalgius išgerti po 0,5 stiklinės šių sulčių.
- Ant nudegusios odos 20-30 min. palaikykite šviežios morkų košelės. Taip pat gydomi ir odos uždegimai bei pūlingos žaizdos.
- Šviežių sutarkuotų morkų košelė, sumaišyta su sviestu, laisvina vidurius (ypač vaikams).
- Sergant angina šiuo mišiniu keletą kartų skalaukite gerklę: į 100 ml morkų sulčių įdėti 1 valgomąjį šaukštą medaus, išmaišyti ir dar įpilti 100 ml virinto vandens.
KELETAS RECEPTŲ:
Morkų salotos su kumpiu
250 g makaronų ragučių, po 200 g morkų ir kumpio, 100 g konservuotų žirnelių, raugintas agurkas, 2 šaukštai aliejaus, majonezo, smulkintų petražolių.
Morkas supjaustyti kubeliais ir patroškinti aliejuje. Išvirtus makaronus sumaišyti su ataušintomis morkomis, žirneliais, susmulkintu kumpiu, raugintu agurku, petražolėmis ir majonezu.
Sumuštiniai su morkomis
2 sumuštinių bandelės, 2 morkos, 4 gabaliukai šaltai rūkytos skumbrės, aliejaus, prieskonių, druskos.
Sumuštinių bandeles perpjauti išilgai pusiau ir paskrudinti. Morkas stambiai sutarkuoti, patroškinti mažame kiekyje aliejaus, pagardinti prieskoniais ir ataušinti. Ant bandelės dėti storoką sluoksnį morkų, paspausti, ant jų dėti po gabaliuką žuvies.
Silkė su morkomis
Silkė, 3 morkos, ½ puodelio džiovintų slyvų be kauliukų, 2 šaukštai saulėgrąžų, 4–5 šaukštai aliejaus, druskos.
Slyvas užpilti karštu vandeniu ir pavirti 3–4 min., kol gerokai suminkštės, nuovirą nupilti, slyvas sutrinti ar susmulkinti. Morkas stambiai sutarkuoti ir patroškinti įkaitintame aliejuje. Galop sudėti slyvas, pagardinti prieskoniais ir dar 2 min. patroškinti. Ataušus įmaišyti be riebalų paskrudintas saulėgrąžas. Išvalytą silkę supjaustyti gabaliukais, sudėti į silkinę ir apdėti garnyru. Prieš tiekiant palaikyti apie 30 min.
Pieniška manų kruopų sriuba su morkomis
2 morkos, 200 g moliūgų minkštimo, po 2 šaukštus manų kruopų ir sviesto, 2 l pieno, cukraus, druskos.
Atskirai puodelyje su sviestu ir trupučiu vandens ar pieno patroškinti mažais kubeliais supjaustytą moliūgą ir morkas. Pieną užkaitinti, suberti manų kruopas ir maišant virti 10 min. Tada sudėti daržoves, sriubą pagardinti druska ir cukrumi.
Makaronai su morkomis
200 g stambių makaronų, 250 g riebios šoninės, 3 morkos, 2 svogūnai, po 2 šaukštus aliejaus ir grietinės, šaukštas susmulkintų krapų, druskos.
Puode įkaitintame aliejuje pakepinti juostelėmis supjaustytą šoninę ir susmulkintus pusžiedžiais svogūnus. Jiems suminkštėjus sudėti stambiai tarkuotas morkas ir troškinti 10 min. Tuo metu išvirti makaronus, nukošti ir sudėti į daržoves, išmaišyti, pagardinti prieskoniais ir 3 min. patroškinti. Baigiant patiekalą paskaninti grietine ir krapais.
