JAV skydliaukės asociacijos teigimu, pasaulyje apie 200 milijonų žmonių kenčia nuo skydliaukės ligų. Lietuvoje tokių žmonių yra apie 221 tūkst. Epidemiologiniai tyrimai rodo, jog apie 70 proc. vyresnio amžiaus žmonių turi šio organo, atsakingo už hormonus, problemų, o štai skydliaukės mazgai nustatomi maždaug 50 % suaugusiųjų. Iš jų, be abejo, dažniau – moterims. Taigi, statistika nėra džiuginanti, problema gana opi.
Apie skydliaukės ligas bei keistus gydymo būdus galime nemažai informacijos rasti internete, tačiau nieko nėra geriau, kai žiniomis dalinasi patyrę specialistai. Tad plačiau skydliaukės problemas aptarkime su nutriciologe Erika Pakalne.
Anot Lietuvos statistikos, kas 11-tas mūsų šalies gyventojas turi skydliaukės sutrikimų. Kaip Jūs manote, kodėl kasmet vis labiau daugėja skydliauke besiskundžiančių žmonių?
Skydliaukės sutrikimų daugėja, nes vis daugiau žmonių gyvena su ilgalaikiais organizmo maistinių medžiagų deficitais, kurie tiesiogiai veikia skydliaukės funkciją. Dažniausiai trūksta baltymų, geležies, vario, cinko, seleno, B grupės vitaminų, vitamino A ir D – be jų skydliaukė negali tinkamai veikti. Taip pat daug įtakos turi lėtinis stresas, blogas miego režimas bei prasta virškinamojo trakto būklė, kurie lemia tiek silpnesnį maistinių medžiagų pasisavinimą, tiek uždegiminių procesų, autoimuninių ligų išsivystymą.
Žmonės dažnai net neįtaria, kad jų savijauta – nuovargis, šaltis, svorio augimas ar prastas miegas – gali būti susijusi su skydliaukės sutrikimais. Dėl šios priežasties svarbu ne tik diagnozuoti ligą, bet ir suprasti, kas ją išprovokavo – būtent tuo ir užsiima nutriciologija.
Daugelis yra linkę viskuo kaltinti genetiką. Kiek iš tiesų genetika turi įtakos skydliaukės sutrikimams?
Kalbėdami apie sveikatos sutrikimus, vis dar dažnai girdime: „Tai paveldėta – mano mama tuo sirgo, todėl ir man taip nutiko“. Genetika, tarsi, tampa patogiu paaiškinimu, tačiau verta paklausti – ar tikrai genai viską nulemia?
Tiesa ta, kad genai nebūtinai turi pasireikšti. Labai dažnai mes „paveldime“ ne tik DNR sekas, bet ir savo tėvų mitybos, gyvenimo būdo, emocinius bei mąstymo įpročius. Gyvenant taip, kaip gyveno mūsų tėvai – valgant taip, kaip valgė jie, reaguojant į stresą taip, kaip reagavo jie – mes, tikėtina, ir sirgsime panašiomis ligomis. Bet ar tai tikrai genetika?
Džiugu, kad vis dažniau kalbama apie epigenetiką – mokslą, tiriantį, kaip mūsų genų raiškai įtaką daro aplinkos veiksniai: mityba, emocinė būsena, stresas, fizinis aktyvumas ar net oro tarša. Svarbu tai, jog epigenetiniai pokyčiai vyksta nekeičiant pačios DNR, tačiau gali lemti, kurie genai bus „įjungti“, o kurie – „išjungti“. Kitaip tariant, mūsų kasdieniai pasirinkimai gali arba palaikyti sveikatą, arba skatinti ligų atsiradimą. Ir šie pokyčiai gali būti perduodami netgi kitoms kartoms!
Paprastas pavyzdys: žmogus nuo vaikystės įpratęs valgyti pieniškas sriubas, varškėčius, kvietinius blynus su cukrumi – taip visada maitinasi šeimoje. Tuo tarpu genetiniai tyrimai rodo, kad jis netoleruoja laktozės (c/t genotipas): kadangi jis ūmių simptomų nejaučia – nieko savo mityboje nekeičia. Visgi vertėtų atsižvelgti į pieno baltymą kazeiną: jis nuolat skatina uždegiminius procesus, laktozė trikdo geležies pasisavinimą, o mityba išlieka skurdi bei vienoda. Metams bėgant, organizme atsiranda deficitai, silpsta imuninė sistema, to pasekmė – išsivysčiusi skydliaukės liga. Visa tai dažnai priskiriama genams, nors iš tiesų – tai ilgalaikio netinkamo gyvenimo būdo pasekmė.
Liga nėra bausmė – tai kūno signalas, kad atėjo laikas sustoti, įsiklausyti bei keisti įpročius. Taip, genetika gali turėti įtakos, tačiau daugeliu atvejų – tai nėra lemtis, o tik polinkis. O ar šis polinkis virs liga, didžiąja dalimi priklauso nuo mūsų pačių – nuo to, kaip gyvename, ką valgome ir kaip rūpinamės savimi. Skydliaukės sveikata – mūsų rankose!
Kokios yra dažniausiai pasitaikančios skydliaukės ligos ir ką turėtume apie jas žinoti?
Hipotireozė – tai būklė, kai skydliaukė gamina per mažai hormonų. Dėl to lėtėja medžiagų apykaita, žmogus gali jausti nuovargį, šaltį, pradėti tinti, priaugti svorio, negana to, ima slinkti plaukai, retėti antakiai.
Autoimuninis tiroiditas (Hašimoto liga) – tai lėtinis uždegimas, kai organizmo imuninė sistema puola pačią skydliaukę, ją ardo. Ilgainiui ši liga dažnai pereina į hipotireozę.
Hipertireozė – kai skydliaukė gamina per daug hormonų. Tokiu atveju žmogus gali jausti karštį, nerimą, svorio kritimą.
Struma (gūžys) ir skydliaukės mazgai – tai anatominiai pakitimai, kurių atsiradimą taip pat dažnai lemia organizmo disbalansas.
Ar įmanoma visiškai išgyti nuo hipotiroidizmo arba hipertiroidizmo?
Taip – kai kuriais atvejais pasveikti tikrai įmanoma, ypač, jei sutrikimas diagnozuotas anksti ir skydliaukės audinys dar nėra stipriai pažeistas. Tokiais atvejais, kai pokyčiai yra funkciniai, o ne struktūriniai (pvz., be autoimuninio proceso ar mazginių pakitimų), nutriciologijos pagalba galima pasiekti puikių rezultatų.
Svarbu suprasti, kad ankstyvos stadijos sutrikimai dažnai dar nėra „nuosprendis visam gyvenimui“. Nuoseklus gyvenimo būdo ir mitybos koregavimas, mikroelementų pusiausvyros atstatymas, emocinio streso mažinimas bei virškinimo sistemos stiprinimas gali padėti organizmui atkurti pusiausvyrą ir net grįžti į sveiką būseną.
Jei liga jau pažengusi, tarkime, esant autoimuniniam procesui (pvz., Hašimoto tiroiditui), dažniau kalbama apie remisiją, t. y. apie būklės stabilizavimą ir simptomų sušvelninimą. Net jei visiškai „išgydyti“ nebepavyksta, gyvenimo kokybę pagerinti – tikrai įmanoma.
Kiekvieno žmogaus kelias į sveikatą yra individualus, todėl labai svarbu ieškoti ne vien simptomų slopinimo, o tikrųjų sutrikimo priežasčių ir jas spręsti iš esmės. Kartais tam prireikia laiko, kantrybės ir nuoseklumo – tačiau rezultatai gali būti išties įkvepiantys.
Neretai žmonės net neįtaria, kad turi skydliaukės problemų. Į ką visų pirma reikėtų atkreipti dėmesį? Kokie tie pirmieji signalai, į kuriuos būtina reaguoti nedelsiant?
Vieni pirmųjų ženklų, į kuriuos būtina atkreipti dėmesį, yra lėtinė nuovargio būsena, energijos trūkumas, motyvacijos stoka, kai žmogus tiesiog nebejaučia jėgų veikti kasdienėje rutinoje. Prie hipotireozės dažnai pasireiškia šalčio netoleravimas, plaukų slinkimas, ypač antakių galiukų retėjimas, svorio augimas, virškinimo lėtėjimas, nuotaikų svyravimai. Šie simptomai rodo, kad skydliaukė gamina per mažai hormonų.
Kita vertus, esant hipertireozei, kai hormonų gaminama per daug, gali būti jaučiamas vidinis nerimas, širdies plakimo padažnėjimas, prakaitavimas, karščio netoleravimas, o svoris gali kristi ne tik esant įprastam, bet ir padidėjusiam apetitui.
Ankstyvas reagavimas į simptomus, leidžia išvengti hormonų terapijos ir atkurti skydliaukės funkciją natūraliais būdais. Skydliaukė „nekalba garsiai“, bet ji siunčia aiškius SOS signalus – svarbu laiku į juos atkreipti dėmesį.
Skydliaukė paliečia ir vaikus. Kaip manote, kodėl? Kokių priemonių reiktų imtis tėvams, kad būtų išvengta skydliaukės ligų?
Skydliaukės problemos paliečia ne tik suaugusius, bet ir vaikus, nes šios ligos dažnai atsiranda dėl ilgalaikių organizmo deficitų ir imuninės sistemos sutrikimų, kurie gali prasidėti jau ankstyvame amžiuje (ypač jei vaikas valgo vien tik makaronus ir saldumynus). Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog vaikų organizmas yra jautresnis stresui, netinkamai mitybai, virškinimo problemoms ir aplinkos veiksniams, kurie gali paveikti skydliaukės funkciją.
Tėvams svarbu užtikrinti, kad vaikai gautų pakankamai maistinių medžiagų (geriausia – iš maisto), ypač baltymų, geležies, vario, seleno, cinko, magnio bei B grupės vitaminų, kurie būtini skydliaukės hormonų gamybai ir funkcijos palaikymui. Taip pat labai svarbu rūpintis vaikų virškinimo sveikata, jog organizmas tinkamai įsisavintų šias medžiagas.
Be to, tėvams rekomenduojama išmokinti vaikus valdyti stresą ir užtikrinti reguliarią, kokybišką miego rutiną, nes ilgalaikis stresas bei vėlyvas miegas gali neigiamai paveikti skydliaukės veiklą.
Raktas į vaikų sveikatą – būti pavyzdžiu savo atžaloms. Mat jie kartoja mūsų mitybą, gyvenimo būdo įpročius, reakcijas. Kuo anksčiau savo gyvenime vaikai matys tinkamą pavyzdį iš savo tėvų – tuo geresnė bus jų sveikata.
Rekomenduojama bent kartą per metus atlikti išsamius kraujo tyrimus bei koprogramą. Šie tyrimai vaikams yra kompensuojami, o jų rezultatus vertėtų parodyti kvalifikuotam nutriciologui, gebančiam analizuoti duomenis prevenciškai, nelaukiant ligos. Laboratorijų kraujo rodiklių normos yra per plačios, nėra optimalios sveikatai, dėl to dažnai artėjanti liga gali būti nepastebėta.
Kokius tyrimus visų pirma rekomenduotumėte atlikti, įtarus, jog skydliaukė funkcionuoja netinkamai?
Įtarus skydliaukės sutrikimus, pirmiausia reikėtų pasidaryti bendrojo baltymo kraujo ir albumino tyrimus, nes baltymų kiekis organizme labai svarbus skydliaukės hormonų gamybai bei veiklai. Palankus sveikatai suaugusio žmogaus bendro baltymo lygis turėtų būti tarp 73 ir 75 gramų litre.
Taip pat svarbu atlikti specifinius skydliaukės hormonų tyrimus, tokius kaip TSH, LT3 ir LT4, kad įvertintume, ar hormonų gamyba yra normali, sumažėjusi ar padidėjusi.
Be to, rekomenduojama ištirti autoimuninius antikūnus — antikūnus prieš skydliaukės peroksidazę (anti-TPO) ir prieš tiroglobuliną (anti-Tg), nes jų padidėjimas rodo autoimuninį tiroiditą.
Kadangi skydliaukės funkcija priklauso nuo maistinių medžiagų, verta patikrinti geležies, vario, seleno, cinko, magnio ir B grupės ir D vitaminų lygius organizme.
Šie tyrimai padės ne tik diagnozuoti skydliaukės sutrikimus, bet ir išsiaiškinti priežastis bei parinkti tinkamą gydymo ar mitybos korekcijos planą.
Ką patartumėte keisti mityboje bei gyvenimo būde?
Esant skydliaukės sutrikimams, itin svarbu keisti tiek mitybos, tiek gyvenimo būdo įpročius. Pirmiausia reikėtų atsisakyti uždegimą skatinančių produktų – cukraus, saldumynų, gliuteno turinčių grūdų ir pieno produktų, nes jie gali dar labiau apsunkinti skydliaukės veiklą bei imuninę sistemą. Mityba turi būti pilnavertė: kiekvieną pagrindinį valgį turėtų sudaryti aukštos kokybės baltymai, sudėtiniai angliavandeniai ir sveikieji riebalai. Taip pat svarbu valgyti reguliariai – tris kartus per dieną, vengiant nuolatinio užkandžiavimo, kuris trikdo cukraus balansą kraujyje ir gali paveikti hormonų pusiausvyrą.
Ne mažiau svarbi yra miego higiena. Rekomenduojama eiti miegoti iki 23 valandos, nes būtent tuo metu organizmas pradeda gaminti melatoniną – hormoną, atsakingą už poilsį, atsistatymą ir streso mažinimą. Ilgalaikis miego trūkumas ar vėlyvas gulimasis gali sukelti chronišką kortizolio – streso hormono – padidėjimą, kuris neigiamai veikia visą hormoninę sistemą, įskaitant ir skydliaukę.
Ar vertėtų į pagalbą pasitelkti papildus ar vaistažoles? Kokie iš jų būtų naudingiausi, sutrikus skydliaukei?
Nėra vieno papildo ar vaistažolės, tinkančios visiems – kiekvieno žmogaus organizmas, sveikatos istorija ir poreikiai yra individualūs. Todėl papildai turėtų būti parenkami atsakingai, remiantis tyrimais, o ne iš nuogirdų ar reklamos.
Iš patirties galiu pasakyti, kad žmonėms, turintiems skydliaukės sutrikimų, ypač prasidėjus autoimuniniams procesams, dažnai rekomenduojami tokie mikroelementai kaip selenas ir cinkas. Vis dėlto jų vartojimas turi būti pagrįstas tyrimais – tiek jų trūkumas, tiek perteklius gali turėti neigiamų pasekmių. Pavyzdžiui, cinkas ir varis yra tarpusavyje konkuruojantys elementai – vartojant vien tik cinką, gali sumažėti vario kiekis organizme. Dėl to gali sutrikti geležies pasisavinimas, atsirasti odos ir plaukų pigmentacijos pokyčių. O štai seleno perteklius organizmui yra toksiškas.
Taip pat svarbu rinktis aktyvias šių mikroelementų formas – tik jos gali būti efektyviai panaudojamos organizme. Deja, daugelis įprastų vaistinių papildų yra neaktyvių formų, todėl jų vartojimas gali būti ne tik neveiksmingas, bet ir žalingas. Todėl prieš renkantis bet kokį papildą, rekomenduojama pasitarti su specialistu ir vadovautis objektyviais kraujo tyrimų duomenimis.
Kokių klaidų būtina vengti, turint skydliaukės problemų?
Baltymų trūkumo vengimas – nepakankamas baltymų vartojimas arba blogas jų įsisavinimas stabdo skydliaukės hormonų gamybą, nes hormonai yra baltyminės struktūros.
Nevartoti jodo papildų be specialistų priežiūros – vartoti jodą galima tik tada, kai pašalinti visi kiti organizmo mikroelementų deficitai, nes kitaip gali pabloginti būklę arba išprovokuoti hipertireozę ar autoimuninį tiroiditą.
Streso valdymo nepaisymas – ilgalaikis ir nekontroliuojamas stresas didina kortizolio kiekį, kuris neigiamai veikia skydliaukę.
Vėlyvas miegas – einant miegoti po 23 valandos, ypač po 1 valandos nakties, organizmas patiria papildomą stresą, o skydliaukė tai „jaus“ kaip grėsmę.
Virškinimo sistemos problemų nepaisymas – uždegimai, sutrikimai žarnyne, skrandžio rūgštingumo pokyčiai ar sutrikęs tulžies nutekėjimas gali trukdyti skydliaukės funkcionavimui ir sukelti imuninės sistemos reakcijas.
Ankstyvųjų simptomų ir kraujo tyrimų ignoravimas – laiku neatlikus reikiamų tyrimų ir nepastebėjus deficito, skydliaukės problemos gali progresuoti.
Ačiū už pokalbį!
Kalbino Kristina Riaukienė
Daugiau apie skydliaukę galima paklausyti čia: https://www.youtube.com/watch?v=ozL2JpNEC3o&list=PLCS2Z4RYAj5i7sV2tktzBiXr_zgo0bIdv&index=3
