Agrastas yra labai vertinga uoga. Neprinokusios uogos vartojamos konditerijoje, apnokusios – konservavimui, uogienėms, prinokusios – valgomos žalios, naudojamos desertui, marmeladui, vynui. Ilgam laikymui uogos šaldomos ir sublimuojamos, konservuojamos cukrumi.
Agrastų uogose yra fruktozės, gliukozės, sacharozės, pektinų, organinių rūgščių (citrinos, obuolių, rūgštynių, gintaro, vyno), kalio, cinko, geležies, fosforo, vario, mangano, fluoro, jodo, vitaminų (C, B1, B2, B6, F), rauginių medžiagų.
Šviežios uogos skatina tulžies ir šlapimo išsiskyrimą, todėl jas patartina valgyti sergantiems inkstų, šlapimo pūslės, virškinamojo trakto (ypač užkietėjus viduriams), hipertonine liga, ateroskleroze, mažakraujyste. Jose gausu ir vitamino P, kuris stiprina kraujagysles. Beje, raudonos spalvos agrastuose šio vitamino yra 4 – 10 kartų daugiau, negu žaliose ar geltonose uogose.
Kita svarbi agrastų ypatybė – didelis kiekis gintaro rūgšties (ypač neprinokusiose uogose), kuri mažina galvos smegenų kraujagyslių spazmus. Beje, ši rūgštis išlieka net ir verdant.
Agrastai padeda mažinti kraujospūdį ir stiprinti kraujagysles. Uogose esantys pektinai iš organizmo padeda pašalinti sunkiuosius metalus.
Agrastų sultys mažina troškulį ir gaivina, bet šiek tiek laisvina vidurius, o paskanintos medumi gydo gerklės perštėjimą.
Taip pat agrastai normalizuoja skrandžio ir žarnyno veiklą, padeda organizmui po sunkių ligų. Jas tinka vartoti sutrikus medžiagų apykaitai, nutukusiems žmonėms, nes kalorijų agrastuose yra visai nedaug – 100g uogų turi tik 48 kilokalorijas.
Šviežios agrastų uogos – dietinis produktas, rekomenduojamas vaikams ir senyvo amžiaus žmonėms, esant polivitaminozei, geležies trūkumui organizme.
Visgi reiktų žinoti, jog agrastų turėtų vengti žmonės, sergantys cukriniu diabetu, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige, plonosios ir storosios žarnų uždegimu, enteritu ir kolitu bei linkusiems viduriuoti.
