Žmonės agurkus valgo jau beveik 60 amžių. Jie pagerina apetitą, riebalų bei baltymų įsisavinimą ir kartu palankiai veikia medžiagų apykaitą.
Agurkas mažiausiai kaloringa daržovė, bet joje yra daug žmogaus organizmui svarbių mineralinių medžiagų, tokių kaip kalis, kalcis, geležis, fosforas, jodas. Agurkai savo maistine verte beveik prilygsta morkoms, pomidorams, svogūnams, kopūstams, citrusiniams vaisiams. Juose yra vitaminų C, B1, provitamino A. Šias daržoves rekomenduojama valgyti sergant cukriniu diabetu, inkstų, širdies ligomis, nutukus, užkietėjus viduriams.
Kadangi agurkuose yra daug kalio ir mažai natrio, tai jie rekomenduojami kaip šlapimo išsiskyrimą skatinanti priemonė. Beje, agurkuose yra šlapimo sistemos akmenis tirpdančių medžiagų. Agurkų sultys Rekomenduojamos kaip skausmą malšinantis ir raminantis vaistas sergant skrandžio ir žarnyno ligomis, gelta, kosint, kamuojant dantų bei dantenų ligoms. Šiomis sultimis gydoma spuoguota ir strazdanota veido oda, šalinamos pigmentinės dėmės. Švieži agurkai stimuliuoja skrandžio liaukų funkcijas, pagerina apetitą ir maisto įsisavinimą. Net nedidelė agurkų porcija labai pagerina mėsos bei žuvies patiekalų skonį ir įsisavinimą. 95 proc. agurko masės sudaro vanduo, todėl anksčiau buvo manoma, kad ši daržovė nėra labai vertinga, – ji tik pagerina patiekalų skonį. Bet vaisiuose ir daržovėse esantis vanduo yra labai vertingas, nes jis distiliuotas pačios gamtos. Pasak kai kurių dietologų, toks vanduo ištirpdo daugelį organizme esančių nuodų ir išvalo jį geriau negu paprastas vandentiekio vanduo.
Nustatyta, kad kasdien suvartojant po 500 ml agurkų sulčių, per keletą mėnesių (ar net savaičių) gali visiškai ištirpti tulžies latakuose susiformavę akmenys. Ypač naudingos karčiųjų agurkų sultys. Tik negalima pamiršti, kad gydantis agurkų sultimis, reikia visiškai atsisakyti miltinių produktų, mėsos, cukraus ir krakmolo. Agurkai efektyviai gydo vidurių užkietėjimą. Kasdien suvalgant po 100 g agurkų tyrės, per keletą mėnesių galima visiškai išgydyti kolitą. Agurkus naudinga valgyti iškrovos dienomis. Dauguma agurkuose esančių mikroelementų susikaupę luobelėje, todėl jos nereikia nulupti. Darže auginami agurkai naudingesni už auginamus šiltnamiuose.
Agurkai derinami praktiškai su visais produktais, išskyrus pieną, bet skaniausi jie su medumi arba mėsos produktais.
Norint sumažinti kūno svorį, rekomenduojama valgyti sumuštinius, pagamintus ant duonos uždėjus agurko griežinėlį, įvyniojus į kopūsto arba salotos lapą, paskaninus smulkiai supjaustytais pomidorais, žalumynais ir trupučiu grietinės, arba apšlaksčius citrinos sultimis ir apibarsčius smulkiai supjaustytais kiaušinių tryniais.
Tai maistinis, vaistinis augalas. Žydi gegužės–rugsėjo mėn. Tai viena seniausių daržovių pasaulyje. Į Europą agurkai atvežti VI a. pradžioje. Juose yra 97 proc. vandens, baltymų, angliavandenių, mineralinių medžiagų ir kt.
Vartojimas medicinoje. Agurkus valgant pagerėja apetitas, virškinimas. Jie padeda geriau pasisavinti riebalus ir baltymus, gerina maisto medžiagų asimiliavimą, mažina skrandžio sulčių rūgštingumą. Jei užkietėję viduriai, rekomenduojama vartoti agurkus. Jie skatina šlapimo ir tulžies skyrimąsi, mažina žarnyno skausmus, gerina žarnyno peristaltiką. Agurkų ląsteliena padeda šalinti iš žarnyno cholesterolį.
Jei sausa veido oda, ją reikia valyti agurkų sulčių ir virinto vandens (1:1) mišiniu, į kurį įpilamas šaukštelis glicerino.
Nuo kosulio vartojamos agurkų sultys. Jas reikia gerti su medumi 3 kartus per dieną po 2–3 šaukštus.
Liaudies medicinoje šviežias sultis rekomenduojama gerti kaip raminamuosius ir skausmo malšinamuosius vaistus nuo skrandžio ir žarnyno dieglių. Rekomenduojama gerti grynas arba su medumi sumaišytas agurkų sultis sergant viršutinių kvėpavimo takų kataru, kosint.
Švieži agurkai tinka nuo širdies ir kraujagyslių aterosklerozės, hipertonijos, kepenų, inkstų ligų ir sutrikus medžiagų apykaitai. Agurkų ir morkų sultys padeda nuo reumatinių ligų.
Kosmetikoje nuo seno vartojami agurkų vaisiai. Jų sultys minkština, balina odą ir naikina strazdanas. Jomis gydomi veido spuogai. Iš sulčių gaminami losjonai veidui valyti. Pramonė iš agurkų sulčių gamina kremus įvairiai veido odai.
Kaukazo liaudies medicinoje pernokusių agurkų ir palaipų lapų nuoviras geriamas nuo geltos ir kitų kepenų ligų.
Agurkų sulčių kaukės
Sultingą agurką sutarkuoti ir plonu sluoksniu košele ištepti veidą ir kaklą. Po 20–25 min. kaukę nuvalyti drėgnu vatos tamponu.
Šaukštą šviežių agurkų sulčių sumaišyti su išplaktu kiaušinio baltymu ir įdėti šaukštelį grietinėlės. Tyrele tepti veidą. Po 15–20 min. kaukę nuplauti šiltu, po to – šaltu vandeniu.
Tarkuotų agurkų tyrelę užpilti 40o degtine (santykis 1:1 arba 1:2), 2 sav. laikyti tamsioje vietoje, po to perkošti per marlę. Šlakuotas veido vietas skysčiu vilgyti kelis kartus per dieną arba 30–60 min. dėti pavilgą.
Riebiai veido odai daromos agurkų, sumaišytų su trintais obuoliais, kaukės.
