Tai vaisinis, vaistinis, dekoratyvinis bei medingas augalas.
Aronijos pumpurai sprogsta anksti – balandžio pabaigoje, pražysta vėlai, gegužės pabaigoje, alyvoms sužydėjus. Žydi apie 2 savaites baltais, retuose skėtiniuose žiedynuose sukrautais žiedais. Augalas savidulkis. Vaisiai juodi, blizgančia odele, saldžiai rūgštūs, truputį aitrūs, bet nekartus.
Turi cukrų, rūgščių, daug mineralinių medžiagų ir įvairių vitaminų: P – 1760-2470 mg %, C – apie 80 mg%, karotino – 2-5 mg%.
Iš vaisių gaminama uogienė, kisielius, džemas, spaudžiamos sultys, kurios labai spalvingos, tinka vaisvandeniams ir kitų vaisių kompotams spalvinti. Iš sulčių gaminamas skaidriai raudonas vynas.
Krūmas išauga iki 2 m aukščio ir 1,5 m pločio. Šaknys labai išsišakojusios, smulkios, įsiskverbia iki 1 m, o sausesnėse vietose – iki 1,5-2 m gylio. Gerai ištveria per žiemą. Mėgsta šviesą, pavėsyje gausiai lapoja, bet nedera.
Juodavaisė aronija daugiausiai veisiama sėklomis, bet galima dauginti atlankomis ir žaliais auginiais. Sėklos sėjamos rudenį ar stratifikuotos 60-70 dienų – pavasarį. Krūmai, išauginti iš sėklų, pradeda derėti 4-ais metais. Dera gausiai ir kasmet. Iš krūmo gaunama 6-8 kg vaisių. Medelio formos aronija išauginama, įskiepijus į norimo aukščio paprastojo šermukšnio liemenėlį.
Aronija sodintina ir kaip dekoratyvinis augalas. Tinka pavieniams bei grupiniams sodiniams ir gyvatvorėms. Karpomose gyvatvorėse derliaus negaunama.
