Tai biologiškai aktyvus priedas, gaunamas iš raudonkojų jūros krabų ir vėžių šarvų. Pagrindiniai komponentai: chitozano milteliai – 85%, chitinas – 15%. Chitozanas – tai biologinė narveliena. Savo savybėmis jis labai panašus į žmogaus fibriną, dalyvaujantį kraujo krešėjimo procesuose. Chitozanas gaminamas pašalinant iš pirminio substrato acilą. Kuo daugiau šios medžiagos pašalinama, tuo ryškesnis gaunamo produkto funkcinis efektas. Kompanijos „Tianshi“ gaminamo produkto švarumas, pašalinus acilą, viršija 85%.
Chitozano sudėtyje yra tirpūs ir netirpūs komponentai. Patekusi į vidų tirpioji dalis, veikiama virškinimo fermentų, suskaldoma, rezorbuojasi į kraują ir žemo molekulinio tankio junginių pavidalu įsisavinama organizme. Kita dalis, kurios neveikia fermentai ir ji nepatenka į kraują, jungiasi su skystąja žarnyno terpe ir virsta į želė primenančią masę.
Taigi netirpioji preparato dalis virškinamajame trakte veikia kaip galingas absorbentas, skatindamas žarnyno peristaltiką. Šis chitozano poveikis sumažina kenksmingų maisto komponentų įsisavinimą, pašalina toksines medžiagas (sunkiųjų metalų druskas, šviną, kadmį, gyvsidabrį ir kt.), radionuklidus, cheminius dažus. Netirpioji dalis yra katijoninėje būsenoje, todėl, susijungdama su neigiamai įelektrintais riebalais, trukdo jų įsisavinimui žarnyne ir nepakitusioje formoje pasišalina su fekalijomis. Onkologinių ligonių organizme piktybinės ląstelės išlaisvina toksinus, kurių poveikyje mažėja seruminės geležies kiekis, vystosi mažakraujystė. Vėliau organizme prasideda riebalų ir baltymų griuvimas ir ardymas. Žmogus netenka apetito, vystosi kacheksija (išsekimas). Šiuo atveju chitozanas slopina piktybinių ląstelių toksinus, pašalina juos iš organizmo, padeda žmogui atstatyti apetitą.
Tirpusis komponentas, turintis šarminį PH, sudaro labai palankią terpę limfocitų aktyvavimui, o pastarieji naikina svetimas ir navikines ląsteles. Tokiu būdu jis veikia kaip imunokorektorius. Kaip žinoma, pats didžiausias limfinių ląstelių aktyvumas pasireiškia prie PH – 7,4. Piktybines ląsteles supanti terpė visada būna rūgšti ir trikdo limfinių ląstelių aktyvumą. Naudojant chitozaną, galima koreguoti PH balansą 0,5 vienetų riboje. Tuo pačiu sudaromos palankios sąlygos limfinių ląstelių veikimui ir vėžio pažeistų ląstelių sunaikinimui.
Chitozanas stabdo piktybinių ląstelių transportavimą kraujo ir limfos indais, vadinamąjį metastazavimą. Minėtų indų sienelėse glūdi konjugacinės molekulės, kurių pagalba vyksta piktybinių ląstelių judėjimas. Tokiu būdu chitozanas labai tampriai priglunda prie kraujagyslės ar limfagyslės sienelės ir blokuoja piktybinės ląstelės prilipimą.
Chitozanas stimuliuoja kolageninių odos skaidulų augimą, veikia dezinfekuojamai, nuskausminamai, stabdo kraujavimą. Preparatas reguliuoja cholesterino susidarymą, susijungdamas su tulžies rūgštimi, pašalina cholesteriną su išmatomis. Susijungdamas su neigiamu chloro jonu druskoje, blokuoja angiotenzino, sukeliančio kraujagyslių spazmus, susidarymą, taigi mažina kraujo spaudimą.
Išvalydamas energetinius kanalus ir čakras, chitozanas atstato Jan ir In energetinį balansą. Veikdamas skrandžio, storojo ir plonojo žarnyno meridianus, išvalo juos nuo energetinių blokų, sudaro sąlygas laisvam či energijos tekėjimui, didina imunitetą, normalizuoja cukraus ir cholesterino kiekį kraujyje.
Skatindamas organizmo audinių regeneraciją, sėkmingai gali būti naudojamas gydant traumas, nudegimus, odos vėžį, psoriazę.
Indikacijos chitozano naudojimui:
- Onkologiniai susirgimai, tarp jų ir metastazavę, navikinė intoksikacija, kacheksija;
- Nutukimas, hipertoninė liga, aterosklerozė, lipidų apykaitos sutrikimai;
- Kepenų ligos, cukrinis diabetas, virškinamojo trakto ligos, įskaitant chroniškus vidurių užkietėjimus, disbakteriozę, meteorizmą;
- Hipoimuninės būklės;
- Nudegimai, žaizdos, odos paviršinės traumos;
- Ūmūs ir chroniniai gamybiniai ir buitiniai apsinuodijimai, gyvenantiems ekologiškai užterštuose regionuose;
- Radioterapija, chemoterapija.
Med. m. dr. R. Kriaučiūnas, „Sveikatingumo receptai”
