Apie cholesterolio žalą sveikatai yra girdėję kiekvienas. Kas tai yra?
Cholesterolis yra vienas iš daugelio steroidų. Teigiama, kad vartojant per daug maisto, turinčio gyvūnų riebalų ir daug cholesterolio, skatinama aterosklerozė (liga, kurią lemia kraujagyslių siaurėjimas ir jų sprindžio mažėjimas dėl užsikimšimo aterosklerozinėmis plokštelėmis), kuri pažeidžia kraujagysles ir širdį. Tai esminis širdies ligų rizikos veiksnys.
Cholesterolis pats savaime nėra nuodingas junginys. Tai būtina visų gyvūnų ląstelėms medžiaga. Nėra „blogo“ ir „gero“ cholesterolio. Pats cholesterolis nėra pavojingas. Jis yra ypač svarbus smegenų veiklai. Tačiau padidėjusi jo koncentracija gali būti nulemta sveikatos sutrikimų, arba gali būti su jais visai nesusijusi.
Kraujo cholesterolio daugėja, esant psichiniam stresui, viršsvoriui ir mažam fiziniam aktyvumui. Tai yra tam tikrų normalios oranizmo veiklos ir medžiagų apykaitos sutrikimų padarinys.
Vis dėlto, yra paskelbta tyrimų, paneigiančių dogmą, kad didelė kraujo cholesterolio koncentracija didina aterosklerozės ir širdies ligų riziką: nustatyta, kad širdies ligomis sergančių žmonių kraujyje nėra daugiau cholesterolio, o jų kraujagyslėse nėra daugiau aterosklerozinių plokštelių. Daugiau kaip 20 metų trukmės tyrimais nustatyta, kad širdies smūgį patyrę žmonės nevartojo daugiau cholesterolio turinčio maisto negu kiti žmonės. Aterosklerozės laipsnis yra nesusijęs su dieta. Taip pat patvirtino, jog „liesa“ dieta nemažina kraujo choesterolio kiekio. Įdomus faktas: pernelyg sumažinus kraujo cholesterolio kiekį, didėja agresyvumas ir polinkis į savižudybę.
Kaip ten bebūtų, kai cholesterolio kiekis neviršija normos, jis niekam nekenkia, priešingu atveju, būtina jį normalizuoti sportu, sveika mityba, žolių arbatomis (ypatingai tam padeda Antilipidinė arbata).
