Ne viskas, kas saldu, yra cukrus ar jo produktai. XXI a. jau daug kas pagaminama sintetiniu būdu, ir dažnai mes net nežinome, ką valgome. Taip yra ir su cukrumi.
Prieš tūkstančius metų cukrus atkeliavo į Europą ir tapo visų labai mėgstamu produktu. Niekas jo nelaikė priešu, bet tada tokiais kiekiais niekas jo nevartojo. Dabar cukrus irgi yra kelių rūšių: fruktozė, laktozė, maltozė. O ginčas, ar cukrus draugas ar priešas, vis nesiliauja, tačiau visi sutinka, kad fruktozę (vaisių cukrų) yra geriau vartoti negu gliukozę. Ji 1,5 karto saldesnė už paprastą cukrų, lengviau pasisavinama ir greičiau pašalinama iš kraujo.
Dabar yra daug sintetinių cukraus pakaitalų. Vienas iš jų – sacharinas, atsiradęs XIX a. Jis 500 kartų saldesnis už cukrų. Kitas cukraus pakaitalas – ciklamatas, 30 kartų saldesnis už cukrų. Seniau jį buvo draudžiama vartoti kaip toksišką. Šiais laikais dažnai vartojamas aspartamas, 180 kartų saldesnis už cukrų. Tai baltymas, bet jis termiškai apdorojant suskyla.
Spauda rašo, kad išrastas naujas saldiklis, kuris yra 4 tūkstančius kartų saldesnis už cukrų. Taigi kaltindami cukrų valgome kur kas už jį kenksmingesnes medžiagas.
