Gyvsidabris

0

Viduramžių gydytojas Paracelsas yra pasakęs: „Neįmanoma išvardyti ligų, kurias sukelia gyvas sidabras (gyvsidabris)“. Visa aplinka, kur plėtojama sunkioji pramonė ir trūksta lėšų valymo įrangai, būna apnuodyta gyvsidabriu. Paskaičiuota, jog labiausiai Vakarų Europoje užteršta Elbės upė. Kasmet Vokietijos pramonės įmonės į aplinką išmeta apie 370 tonų gyvsidabrio ir šis skaičius vis auga. Japonijoje padėtis dėl gyvsidabrio taip pat tragiška. Kanados, JAV bei kai kurių Europos šalių gyventojų plaukuose ir kraujyje aptinkama daug gyvsidabrio dėl suvalgytos žuvies iš užterštų vandens baseinų.

Gyvsidabris yra klastingas, nes jis ilgą laiką veikia be simptomų. Negrįžtami procesai prasideda nepastebimai, o po to atsiranda galvos svaigimas bei skausmas, pykinimas, nemiga, prasideda dantų uždegimai,  darosi sunkiau sutelkti dėmesį, pradeda slinkti plaukai. Vėliau sutrinka kalba, kyla baimės jausmas, padidėja nervingumas, sumažėja baltųjų kraujo kūnelių skaičius, suprastėja imunitetas, dingsta sąnarių judrumas.

Gyvsidabris kaupiasi žmonių organizme po truputį. Gyvenantys prie įmonių, teršiančių orą nuodingomis medžiagomis, sukaupia šių nuodų labai daug, todėl tai gali paveikti žmonių palikuonis. Gyvsidabrio junginiai kaupiasi reumenyse, inkstuose, smegenyse, nervuose.

Gyvsidabriu apnuodijamos daržovės, grūdai, vaisiai, žuvys. Tokiais atvejais priešnuodis gali būti selenas, apsaugantis nuo apsinuodijimo. Be to, labai rekomenduotina atsisakyti ir žuvų konservų.

Atgal

Dalintis:

Palikti komentarą