Kaip apsisaugoti nuo šalčio?

0

saltis

Nėra prasto oro, yra tik netinkami drabužiai. Užgriuvus žiemos šalčiams, medikai pirmiausia pataria šiltai apsirengti ir apsiauti, o sušalus, svarbiausia – laiku ir tinkamai suteikti pagalbą.

Šaltuoju metu laiku patartina nešioti didesnius drabužius, avalynę. Iš bėdos, jei nėra tinkamesnių priemonių, prieš aunantis batus, kojų pėdas galima apvynioti laikraščiu ir įkišti į polietileninį maišelį. Tai – senas, išbandytas būdas kojas apsaugoti nuo šalčio.

Ruošiantis eiti į šaltį, reikėtų vengti alkoholio, kuris tik mažina natūralią organizmo apsaugą nuo šalčio. Išgėrus kūną apimanti šiluma yra iliuzija. Nuo alkoholio sušyla tik oda, kuri šilumą greitai atiduoda aplinkai, o kūno temperatūra tuo metu vis labiau krenta.
Nepatartina ir rūkyti, nes nikotinas sutrikdo kraujo apytaką, todėl galūnės gali greičiau nušalti. Veidą ir rankas reikia pasitepti riebiu kremu.

Jei vis dėlto sušalote, nušalusias rankas ir kojas pirmiausia reikia įmerkti į kambario temperatūros vandenį, pamažu pilant šiltesnio vandens. Iš karto merkti nušalusių galūnių į karštą vandenį negalima.

Jei atšalo visas kūnas, sušalusįjį galima guldyti į kambario temperatūros vonią ir pamažu leisti šiltesnio vandens (vandens temperatūra nuo +20 °C iki +37 °C keliama per 10–30 min.). Jeigu vonios nėra, reikia dėti šiltus kompresus ant viso kūno (sudrėkinta drungname vandenyje antklodė keičiama kas 2–3 min.).

Sušildžius pažeistą kūno dalį reikia nusausinti, steriliai aprišti ir šiltai užkloti. Jos negalima tepti riebalais ir tepalais. Nepatartina trinti sniegu, kadangi sniego kristalai gali subraižyti ir užkrėsti odą.

Jei nušąla nedideli kūno ploteliai (nosis, ausys), šildyti juos galima rankomis. Nerekomenduojama trinti ir masažuoti smarkiai nušalus, nes galima pažeisti kraujagysles, sukelti trombozę, pažeisti gilesnius audinius.

Sušalusiajam reikia duoti gerti karštos arbatos ar kavos. Kofeinas ypač gerai praplečia kraujagysles, todėl organizmas greičiau sušyla. Būtina persirengti šiltais ir sausais drabužiais, šiltai apsikloti.

Jei atsiranda pūslių, nukentėjusįjį skubiai būtina vežti į gydymo įstaigą.
Nušalimu vadinamas žemos temperatūros sukeltas audinių pažeidimas. Tam tikromis sąlygomis (ilgesnį laiką veikiant šalčiui, pučiant vėjui, padidėjus drėgmei, avint ankšta ir šlapia avalyne, esant girtam, kraujuojant) galima nušalti esant vos 3–7 ºC temperatūrai.

Bendruoju kūno sušalimu vadinama būsena, kai, ilgai veikiant šalčiui, vėjui ir vandeniui, kūno temperatūra nukrenta iki mažiau nei 35 °C.

Žmogui ilgai būnant šaltoje aplinkoje, organizmas nesugeba palaikyti reikiamos temperatūros. Šaldamas žmogus tampa viskam abejingas, mieguistas, sustingęs. Jo širdies veikla ir kvėpavimas sulėtėja. Sutrikus sąmonei ir kūno temperatūrai nukritus žemiau 30 °C, žmogus miršta.

Dalintis:

Palikti komentarą