Žmonija šį aromatingą, legendomis apipintą gėrimą geria jau ne vieną šimtą metų. Dabar tai bene labiausiai pasaulyje paplitęs gėrimas. Gal tik arbata pralenkia kavą rūšių įvairove ir savo gerbėjų skaičiumi. Visiems žinomą energijos suteikiantį stimuliuojamąjį kavos poveikį nulemia joje esantis kofeinas.
Šis junginys priklauso alkaloidų grupei, o pastarieji garsėja stipriu poveikiu. Kartais netgi pavojingu žmogaus sveikatai ir gyvybei. Galbūt todėl nuolat netyla ginčai apie šio gėrimo naudą ir žalą organizmui.
Kofeino poveikis. Kofeinas žmones veikia nevienodai. Vieni gali išgerti po keletą puodelių per dieną ir nejausti jokio poveikio, o kitiems išgėrus vos vieną puodelį padidėja arterinis spaudimas, pradeda mausti širdį, padažnėja širdies plakimas, sutrinka miegas.
Paprastai, išgėrus 3–4 puodelius kavos, diastolinis spaudimas padidėja 2–4 mm gyv. st. Bet šis kofeino poveikis būna labai neilgalaikis, o pradėjus sistemingai gerti kavą, jis ir visiškai išnyksta. Hipotenzija sergantiems žmonėms net gydytojai rekomenduoja kavą kaip kraujospūdį didinančią priemonę.
Padidėjusį kraujospūdį turintiems žmonėms rekomenduojama kuo mažiau gerti kavos, kad kraujospūdis nepadidėtų dar labiau.
Dauguma Europos šalių kardiologų rekomenduoja širdies ligomis sergantiems ligoniams neviršyti kasdienės 200 mg kofeino normos.
Kava stimuliuoja tulžies išsiskyrimą, o tai pagerina virškinimą, stimuliuoja skrandžio rūgšties išsiskyrimą. Štai kodėl įprasta po valgio atsigerti kavos. Daugelis žmonių mėgsta kavą gerti rytais, bet kai kuriems ji sukelia nemalonius pojūčius skrandyje. Jiems gydytojai rekomenduoja prieš geriant kavą ko nors užvalgyti. Žmonėms, turintiems ypač jautrią virškinimo sistemą, kava gali veikti kaip silpna vidurių laisvinamoji priemonė.
Kava sutrikdo kai kurių vitaminų ir mikroelementų pasisavinimą. Dėl sumažėjusio kalcio kiekio gali suaktyvėti osteoporozės vystymasis. Tai pavojingiausia vyresnėms negu 40 metų moterims. Šiuo atveju neigiamą kavos poveikį galima pašalinti geriant kavą su pienu: taip papildomos kalcio atsargos organizme. Kava sutrikdo ir B grupės vitaminų pasisavinimą, dėl to gali sutrikti nervų sistema, atsirasti odos sveikatos problemų. Todėl kavos mėgėjams naudinga vartoti maisto papildus su B grupės vitaminais.
Kava sumažina nuovargį, suteikia žvalumo ir pasitikėjimo savo jėgomis. Manoma, kad 100–300 mg kofeino per dieną padidina budrumą, fizinį aktyvumą, pagreitina mąstymą. Bet didesnės negu 400–600 mg dozės, atvirkščiai, gali sukelti liūdesį, nerimą, padidinti nervingumą. Dėl kavos stimuliuojamojo poveikio, išgėrus jos 0,5–1 val. prieš miegą, gali būti sunku užmigti.
Mokslininkai „išteisina“ kavą. Kofeinas stimuliuoja ne tik širdį, bet ir regėjimą. Jam veikiant, vaizdai atrodo gražesni, ryškesni. Mokslininkai įrodė, kad kofeinas padeda akies tinklainei aktyviau reaguoti į aplinką. Veikiant kofeinui, pavyksta įžvelgti net anksčiau nematytas detales.
Kava sustiprina skausmą malšinančių vaistų poveikį. Tai nustatė mokslininkai, davę savanoriams užgerti vaistus puodeliu kavos. Vien vaistais pavyko numalšinti tik 58 proc. pacientų galvos skausmą, o vaistais su kava – net 71 proc.
Kalifornijos mokslininkai įsitikino, kad kava sumažina riziką susirgti Parkinsono liga. Žmonės, geriantys daugiau kavos, rečiau suserga šia liga. Be to, jie nustatė, kad 40 proc. kavos mėgėjų rečiau serga inkstų akmenlige, o 25 proc. astma sergančių ligonių rečiau kamuoja dusulio priepuoliai.
Kofeino kiekis:
- Puodelis kavos (150 ml) – 50–250 mg;
- Puodelis juodosios arbatos (200–220 ml) – 35–40 mg;
- Puodelis žaliosios arbatos (200–220 ml) – 30 mg;
- Puodelis kakavos (150 ml) – 2–20 mg;
- Plytelė pieniško šokolado (100 g) – 4–40 mg;
- Plytelė juodojo šokolado (100 g) – 20–200 mg;
- Butelis koka-kolos gėrimo (330 ml) – 45,6 mg;
- Daugelyje vaistų nuo galvos skausmo (tabletės) – 25–100 mg.
