Biologinė kobalto vertė buvo aptikta visai neseniai. Kobaltas, kaip ir manganas, fluoras, litis, chromas, silicis, yra „geras” ir „blogas” elementas. Tai priklauso nuo jo kiekio: šiek tiek mažiau yra blogai, o šiek tiek daugiau – pavojinga.
Kobalto kiekis mūsų organizme yra gana didelis: jis kaupiasi blužnyje, kepenyse, raumenyse, kraujyje. Kobaltas yra būtinas, kad normaliai funkcionuotų kasa, todėl ši medžiaga labai svarbi sergantiems cukriniu diabetu. Be kobalto neįmanoma kraujo sveikata, tad jo trūkumas yra viena iš anemijos priežasčių. Esant anemijai, gydytojai skiria nuo 50 iki 150 mg kobalto per parą. Ištirta, jog mažakraujyste suserga žmonės iš tų sričių, kur dirvožemyje trūksta kobalto.
Kobaltas taip pat reguliuoja medžiagų apykaitos procesus, ypač adrenalino kiekį kraujyje (adrenalinas – antinksčių hormonas, o antinksčiai yra liauka, kuri padeda išgyventi pavojaus sąlygomis). Šiandien tiksliai žinoma, jog kobaltas susijęs su vitaminu B12 ir jo dariniais. Be to, kobaltas ir manganas (taip pat varis) saugo nuo ankstyvo pražilimo ir gerina plaukų būklę.
Kobaltas padidina nukleino rūgščių sintezę, išskirtinai aktyviai stimuliuoja kraujo kūnelių susidarymą ir aktyviai dalyvauja bendrame organizmo atsinaujinimo procese (ypatingai nuo sunkių ligų). Taip pat kobaltas būtinas aminorūgščių apykaitai – be jo nesusidarytų baltymai.
Pagrindiniai kobalto šaltiniai yra gyvūnų kepenys, inkstai, menkės, sardinės, krevetės, rūgštus pienas, kiaušiniai, kviečiai, rugiai, kakava, kukurūzai, špinatai, agurkai, ridikėliai, vynuogės, arachisas.
