Vadinamasis ortostatinis alpimas, kai alpstama staiga atsistojus iš gulimos padėties ar staigiai pakeitus kūno padėtį. Tokiu atveju kraujas suteka į apatinę kūno dalį, sutrinka kraujo persiskirstymas organizme, atsiranda santykinis ir trumpalaikis kraujotakos nepakankamumas galvos smegenyse ir prarandama sąmonė. Tačiau labai greitai suveikia organizmo apsauga, todėl sąmonė prarandama vos kelioms sekundėms.
Refleksinis alpimas, kurį sukelia labai stiprus skausmas, baimė, stiprus kosulys ar čiaudulys, stanginimasis tuštinantis, užspaudus kaklo kraujagysles drabužiais ir pan.
Vaistų sukelti alpimai – kai perdozuojama širdies ritmą veikiančių, kraujagysles plečiančių, kraujospūdį reguliuojančių, šlapimą skatinančių vaistų, kartais gali pasireikšti dėl per didelio alkoholio kiekio. Šio alpimo priežastis yra refleksinis kraujotakos sutrikimas galvos smegenyse.
Organinių (nervų sistemą pažeidžiančių) ligų sukelti alpimai. Šiais atvejais sąmonės netenkama dėl sutrikusio širdies ritmo, miokardo infarkto, įgimtos širdies ydos, taip pat esant smegenų augliams, sergant insultu ar epilepsija.
Sąmonės netekti galima ir dėl medžiagų apykaitos sutrikimo, kai krinta gliukozės kiekis kraujyje, deguonies trūkumo, apsinuodijus, esant skysčių trūkumui, viduriavimui.
Psichogeninės alpimo priežastys – alpstama ištikus isterijos priepuoliui. Dažniausiai tokiu būdu kūnas reaguoja atsiradus itin dideliam nerimui, išprovokuotam emocinės įtampos ar streso.
