Sveikos pirties simbolis
Pagrindinė priemonė, be kurios neįsivaizduojama jokia pirtis, – vanta.
Vanta yra sveikos pirties simbolis. Teigiama, kad su ja į pirtį atnešama amžinos gyvybės jėgos. Besiperiantiems vanta pagerina savijautą ir nuotaiką.
Tradicinė vanta yra beržinė, gaivi vasarą, o žiemą savo kvapu primenanti mišką. Karšto garo paveikti beržo lapai išskiria biologiškai aktyvių medžiagų (eterinių aliejų, alkaloidų, fitoncidų), dezinfekuojančių garinės orą. Jos patenka į organizmą per atsivėrusias poras. Seniau tikėta, kad beržinė vanta gali išgydyti beveik nuo šimto ligų.
Beržo lapai yra porėti, jie puikiai prilimpa prie odos paviršiaus ir sugeria su prakaitu išsiskiriančias medžiagas. Beržas ramina nervus, malšina galvos skausmą, pagerina odos žaizdelių gijimą, padeda plaučių ligų atveju.
Naudingos vantos
Ąžuolo vantos turi rauginių medžiagų, gerai veikiančių riebią, spuoguotą, pervargusią, daug prakaituojančią odą. Šios vantos sutraukia odos poras, padaro odą stangresnę.
Ąžuolo vantos lapai dideli ir platūs, jie sugeria daug šilumos, todėl ši vanta labai tinka sportiškiems, aktyviems žmonėms, mėgstantiems karštį.
Gera ir dilgėlės vanta. Dilgėlė, naudojama ir stiprinamosioms arbatoms ruošti, turi daug geležies, vitaminų. Periamasi šiltame vandenyje pašutinta vanta. Kūnas parausta, tačiau pūslių nebūna. Ši procedūra tinka malšinti sąnarių, raumenų skausmus.
Liepos vanta labai tinka moterims, nes minkština ir valo odą, ypač – jei surišta liepos žydėjimo metu. Be to, liepa yra švelni.
Daugelis pirties mėgėjų vertina kadagio vantas. Kadagys pasižymi stipriu antimikrobiniu poveikiu, turi daug fitoncidų, yra antiseptikas. Kadagys malšina skausmus, gydo peršalimo ligas, naudojamas relaksacijai, nuo nervų ligų.
Puikus receptas – išsitepti medumi ir išsivanoti kadagio vanta.
Pirtyje naudojamos eglės bei pušies vantos. Eglės vanta teigiamai veikia kvėpavimo takus, nervų sistemą, kaulus, reumatizmą, nemigą, padeda žmogui kontroliuoti savo emocijas. Pušis gerina medžiagų apykaitą, sugrąžina jėgas, gydo odos, peršalimo ligas.
Pušies vantų nepatartina naudoti širdininkams bei alergiškiems žmonėms.
Prisiriškime vantų žiemai
Žiemą, kai neturime šviežių vantų, naudojame džiovintas. Jos rišamos pirmoje vasaros pusėje, apie Jonines. Išimtis – ąžuolas. Ąžuolinės vantos rišamos rugpjūčio mėnesį. Šakelės pjaunamos būtinai sausos, antraip – lapai patamsės, gali suplėkti.
Džiovinamos vantos dažniausiai sukabinamos po dvi ant virvelių tamsioje vietoje. Stebima, kad džiūtų ne per daug greitai ir kad neperdžiūtų. Išdžiuvusias galima saugoti maišuose, kad susislėgtų ir neužimtų daug vietos.
Vanta pirtyje naudojama tik vieną kartą – karštyje iš jos pasišalina beveik visos naudingos medžiagos.
Vanta parengiama pėrimui – ji drėkinama. Vanta išsaugos daugiau naudingų medžiagų, jeigu ją mirkysime šaltame vandenyje. Išmirkusią vantą dar galima trumpai palaikyti virš krosnelės akmenų, kylančio garo srovėje. Šitaip pašutinta vanta patvaresnė, o išskirdama aromatines medžiagas, maloniai paskanina pirties garą.
Pėrimasis – menas
Patyręs pirtininkas peria savaip. Bendra yra tai, kad vanta retai plakama iš visų jėgų. Dažniau gulintysis vanta vėduojamas, palubėje susikaupusį karšta garą nuleidžiant žemyn, švelniai kaitinant orą. Vėliau, garui kiek atvėsus, galima pradėti aktyviau braukyti vanta, ja plekšnoti, tačiau reikia saugotis suduoti ja kelis kartus į tą pačią vietą – oda gali perkaisti.
Jeigu jaučiate, kad kurią nors vietą reikia daugiau pašildyti, papildomai pašildykite ją, pridėję karštą vantą.
Pirties procedūros
Pirtyje yra palankiausios sąlygos pasirūpinti oda – ji išbrinksta, suminkštėja, atsiveria ir išsivalo poros, todėl odą galima papildomai išvalyti ir pamaitinti. Tam oda šveičiama, dedamos įvairios kaukės.
Odai šveisti naudojamos natūralios medžiagos ir jų mišiniai. Bene labiausiai paplitę kavos tirščiai. Jais aktyviai trinamas ir masažuojamas kūnas, nubraukiant viršutinį negyvų ląstelių sluoksnį. Po šios procedūros oda parausta, pasidaro švelni.
Išpraustą ir nuvalytą odą galima papildomai pamaitinti, siekiant ją sustangrinti, sumažinti raukšles. Tai daroma maitinamosiomis kaukėmis.
Sausai odai galima naudoti juodos duonos kaukes. Nuo plutos atskirti duonos gabaliukai truputį pamirkomi vandenyje ir ištrinami. Gauta košelė tepama ant odos.
Sausai odai tinka ir žalių bulvių kaukė. Bulvė sutrinama, į gautą košelę įdedama grietinės, truputį alyvuogių aliejaus, citrinų sulčių. Tepama viso kūno oda.
Riebiai odai galima naudoti daržoves ir vaisius, turinčius rūgščių – pomidorus, raugintus kopūstus, taip pat kiaušinio baltymą, kuris išsiskiria poveikiu sutraukti odą.
Riebiai odai tinka kaukė iš 1 dalies sutrintų juodųjų serbentų ir 3 dalių tarkuotų žalių bulvių.
Drėkinamoji kaukė: lygiomis dalimis sumaišyti šaukštą rūgpienio su šaukštu neriebios varškės. Mišiniu tepti veidą ir palaikyti 15–20 minučių. Nuplauti šaltu vandeniu. Ši kaukė gali būti naudojama ir visam kūnui.
Pirties kvapas
Teigiamai žmogaus organizmą veikia ir geras kvapas garinėje: pakelia nuotaiką, atpalaiduoja. Kvapnus garas gaunamas iš vandens, kuriame mirko vantos, ypač jei buvo užplikyta kadaginė vanta. Garinėje pasklinda ne tik eteriniai aliejai, bet ir fitoncidai, naikinantys kenksmingas bakterijas ore ir ant odos. Vantų vandeniu galima apsipilti pačioje procedūrų pabaigoje. Apsipylus geriau nesišluostyti, o šiek tiek pasėdėti vėsiame priepirtyje, kad vertingos medžiagos susigertų į oda.