Prieštaringieji angliavandeniai

0

angliavandeniai

Iš visų maistinių medžiagų angliavandeniai vertinami prieštaringiausiai. Iš vienos pusės jie tarsi pagrindinis organizmo energijos šaltinis, iš kitos – viena priežasčių, kodėl priaugame svorio.

Energijos užtaisas. Angliavandenių paros norma įvairaus amžiaus žmonėms – 60 proc. visų gaunamų kilokalorijų, tai yra maždaug 300–350 g per dieną.

Dažnai dėl papildomų kilogramų esame linkę kaltinti būtent angliavandenius. Todėl sugalvoję pasigražinti, pirmiausia iš savo raciono išbraukiame būtent juos. Dažnai besilaikydamos dietos moterys valgo tik baltyminį maistą. Tačiau tai retai kada pateisina lūkesčius. Mat 1 g baltymų energetinė vertė yra tokia pati kaip ir angliavandenių – 4 kcal. Be to, jų trūkumas itin pavojingas organizmui. Jeigu angliavandenių suvartojimą per parą sumažinsite 50–60 g, tam, kad užtikrintų energijos gamybą, organizmas ims naudoti riebalų ir baltymų atsargas.

Greitai pasisotinti ar ilgai būti sočiam.

Pasak mitybos specialistų, dauguma antsvoriu besiskundžiančių žmonių vartoja per daug paprastųjų angliavandenių. Šios medžiagos labai greitai virsta gliukoze. Kai jos kraujyje per daug, kasa ima gaminti insuliną, kuris cukrų paverčia riebalais. Be to, maiste, kuriame gausu minėtųjų medžiagų, mažai vitaminų ir mineralų, reikalingų jam pasisavinti. Tuomet organizmas yra priverstas naudoti savo atsargas. Todėl vartojant daug paprastųjų angliavandenių turinčio maisto dažnai susiformuoja naudingųjų medžiagų deficitas, ypač B grupės vitaminų.

Sudėtinius angliavandenius organizmas pasisavina pamažu, todėl cukraus kiekis organizme nedidėja staiga. Prisivalgyti tokio maisto sunku, tačiau sotumo jausmas trunka ilgiau.

„Blogųjų“ angliavandenių gausu makaronuose, cukruje, leduose, saldžiuose gėrimuose, alkoholyje, baltuosiuose ryžiuose ir t. t. Jų kiekis kasdieniame racione turi sudaryti ne daugiau kaip 10–15 proc. visų angliavandenių, o linkusiems į nutukimą žmonėms – 5–10 proc.

Sudėtinių angliavandenių gausu daržovėse, vaisiuose, uogose, sėklose, neskaldytų grūdų duonoje, nešlifuotuose ryžiuose, kruopose, makaronuose, pagamintuose iš kietųjų kviečių miltų. Naudingiausiais laikomi tie angliavandeniai, kurie yra mažai termiškai apdoroti.

Angliavandenių turintį maistą geriausia vartoti pirmoje dienos pusėje. Dvejus metus trukusio tyrimo rezultatai parodė, kad žmonės, kurie per pusryčius valgė „bet ką“, priaugo šiek tiek svorio. Tie, kurie pusryčių iš viso nevalgė, svorio priaugo dar daugiau, be to, ne vienam dar prisidėjo ir virškinimo problemos. O štai kasdien pusryčiams valgantieji grūdų ar dribsnių košes išliko tokie pat sveiki ir tokios pat figūros.

Dalintis:

Palikti komentarą