Vienmetis 10-40 cm aukščio aromatingas augalas. Žydi gegužės-rugsėjo mėn. Panašią vaistinę vertę turi bevainikė ramunė (Matricaria discoidea).
Vaistinei žaliavai naudojami graižai. Jie skinami sausą, giedrą dieną, kai liežuvėlio formos žiedai yra horizontalūs, o vamzdeliniai tik pradeda žydėti. Džiovinami apskleidus plonu sluoksniu, gerai vėdinamoje patalpoje, ne aukštesnėje kaip 40 laipsnių C temperatūroje. Išdžiūvę ramunės žiedai yra žalsvai geltoni, aromatingi, truputį kartūs. Tinkamai laikoma žaliava išlieka vertinga vienerius metus.
Ramunės graižuose yra eterinio aliejaus, flavonoidų, iki 32 mg proc. vitamino C, polisacharidų ir organinių rūgščių, karčiųjų ir mineralinių medžiagų, sakų, gleivių, karotino.
Ramunių veikliosios medžiagos pasižymi priešuždegiminiu, antiseptiniu ir prakaitavimą skatinančiu veikimu. Biologiškai aktyvi medžiaga bizabololas neleidžia susidaryti opoms skrandyje ir dvylikapirštėje žarnoje. Jis saugo šiuos organus, stiprindamas jų gleivinės gynybines jėgas, kliudydamas žalingam poveikiui.
Ramunėlės efektyviai gydo skrandžio veiklos sutrikimus, puikiai tinka stresų nualintam skrandžiui, kurį vargina spazmai ir pūtimas. Slopina uždegimus ir skatina žaizdų gijimą, stiprina organizmo atsparumą aplinkos poveikiui, infekcijoms, švitinimui, nepalankioms oro sąlygoms.
Skrandžio ir žarnyno uždegimams gydyti
2 valgomuosius šaukštus džiovintos vaistinės ramunėlės žiedų užplikyti stikline verdančio vandens. Uždengus palaikyti 10 min., kad pritrauktų. Šilta arbata geriama mažais gurkšneliais, nevalgius.
Sergant kepenų bei tulžies latakų ligomis
Valgomąjį šaukštą vaistinės ramunės žiedų užpilti stikline (200 ml) verdančio vandens, uždengti ir pusę valandos kaitinti verdančio vandens vonelėje. Po to nukošti ir gerti po 1/3 stiklinės 2-3 kartus per dieną po valgio.
Nuo vidinio nerimo
Kasdien iš ryto lėtai ir mažais gurkšneliais išgerti puodelį šiltos vaistinės ramunės arbatos su dviem šaukšteliais medaus.
Stiprina plaukų šaknis, naikina pleiskanas
Nuovirui pagaminti imama 4 valgomieji šaukštai džiovintų vaistinės ramunėlės graižų, užpilama 1,5 l verdančio vandens, virinama 5-10 min., nukošiama, atvėsinama. Ramunėlių nuoviru patariama trinkti galvą, kad geriau augtų plaukai, jie įgautų auksinį atspalvį ir nebūtų pleiskanų.
Ramunėlių inhaliacijos
Valgomąjį šaukštą vaistinės ramunės žiedų užpilti 2 stiklinėmis (400 ml) verdančio vandens. Jos garais, užsidengus rankšluosčiu galvą, kvėpuoti 10-15 min. prieš miegą. Inhaliacijomis patariama gydytis sergant bronchine astma, angina, laringitu bei kvėpavimo takų katarais.
Visiems gerai žinomas ramunėlės uždegimą slopinantis poveikis.
Arbata skatina prakaitavimą, tulžies išsiskyrimą, geriama, kai pučia vidurius, vargina skrandžio spazmai.
Antpilu skalaujama skaudama gerklė, plaunamos žaizdos. Dedama į vonias, vartojama klizmoms.
Taip pat nuramina bei padeda pašalinti įtampą ramunėlių koncentratas: puodelyje užplikyti du ramunėlių arbatžolių maišelius (kad vanduo vos apsemtų), 10 min. palaukti, kad pritrauktų, po to išimti maišelius ir įmaišyti po šaukštą medaus ir šviežiai išspaustų citrinos sulčių. Gerti rytais iš lėto.
Gydo nosies polipus: prieš miegą užplikyti ramunėlių arbatos ir jos garais šildyti nosį bei kaktą.
Norint pašalinti liežuvio apnašas: keletą kartų per dieną skalauti burną drungna ramunėlių arbata.
Ėmus perštėti akiai, paraudus vokui, iškilus „miežiui“ dedami šilti ramunėlės (arba jonažolės) stipraus nuoviro kompresai.
Norint mesti rūkyti patariama dažnai kramtyti džiovintos vaistinės ramunėlės žiedus, kartu daug gerti mineralinio vandens bei apsilankyti saunoje.
