Unikalus augalas: kodėl naudinga valgyti burnotį?

0

Laikas prisiminti dar vieną super maisto kategorijai priskiriamą unikalų augalą – burnotį, kurį dėl išskirtinių savybių bandoma prilyginti net turtingam motinos pienui. Be to, yra manoma, jog burnotis esąs toks vertingas, jog gali apsaugoti net nuo šimto ligų!

Apie burnotį pradėta kalbėti maždaug prieš 8000 metų. Senovės graikams šis augalas buvo nemirtingumo simbolis, majams ir inkams jis buvo maistas, actekams – dievas. Lietuvoje burnočiai pradėti tyrinėti nuo 1978 metų.
Tai – vienamečiai žoliniai, lapuoti augalai, su išvystyta liemenine šaknimi, kuri turi didelę siurbiamąją galią. Burnočiai gali augti įvairiomis klimato sąlygomis ir įvairiuose dirvožemiuose. Geriausiai auga derlingose priemolio dirvose. Tačiau burnočiai naudojami ne vien maistui, bet ir kaip trąša bei dekoratyviniai augalai.

Tad kuo ypatingas burnotis?

* Lėtina organizmo senėjimo procesus.

* Normalizuoja medžiagų apykaitą.

* Stabdo vėžinių ląstelių formavimąsi.

* Padeda gydant daugybę negalavimų – plaučių ir odos ligas, lėtines skrandžio opas, nudegimus.

*Stiprina imuninę sistemą.

* Burnočiuose randama daug kalcio, magnio, geležies, fosforo, kalio.

* Šių augalų proteinai beveik atitinka idealius žmogui būtinus baltymus. Baltymų prisotintos augalo sėklos prilygsta sojoms ir karvės pienui.

* Pagal aminorūgščių balansą burnočiai prilygsta motinos pienui.

* Pasižymi tokiomis savybėmis kaip uždegimų slopinimas, atsinaujinimo procesų skatinimas, todėl padeda apsisaugoti nuo lėtinių ligų.

* Dėl kalcio gausos burnotis stiprina kaulus.

* Mažina kraujo spaudimą, padeda gydant stenokardiją, aterosklerozę.

* Burnočiuose beveik nėra gliuteninų.

* Jaunų žiedų ir lapelių arbatą naudinga gerti ne tik dėl sveikatos, bet ir dėl žvalumo, kurio burnočio arbata suteikia daugiau nei stipri kava.

Dėl baltymų, aminorūgščių bei kitų vertingų medžiagų gausos vertingiausiomis laikomos burnočio sėklos. Tačiau maistui naudojami tiek lapai, tiek jauni stiebai.

Burnočių sėklos, primenančios riešutų skonį – lengvai pasisavinamas maistas.  Sėklos valgomos tiek virtos, tiek skrudintos, spragintos ar sumaltos į miltus. Naudojamos gaminant makaronus, košes, troškinius, įvairius kepinius.

Lapai bei jauni stiebai naudojami gaminant troškinius. Taip pat juos galima virti, šaldyti, konservuoti ar džiovinti. Ypatingai skanios yra burnočių sriubos (šaltibarščiai, barščiai). O štai augalo salotos papildys vitamino C ir daugelio mikroelementų atsargas.

Burnotis – išties unikalus augalas, tad nepamirškime jo įtraukti į mūsų mitybą.

Informacija parengta pagal prof. Antano Svirskio knygą „Burnočiai – pašaras, maistas, vaistas“.

Dalintis:

Comments are closed.