l
Vitaminas K (filochinonas) – tai riebaluose tirpus vitaminas, kuris susidaro žaliosiose augalų dalyse. Į žmogaus organizmą patenka ne tik su maistu – nedideliais kiekiais vitaminą produkuoja ir žarnyno mikroflora. Suyra saulės šviesoje, šarminiuose tirpaluose, veikiant alkoholiui.
Viena iš pagrindinių vitamino K funkcijų – normalizuoti kraujo krešumą, skatinant protrombino susidarymą kepenyse. Paprastai mažas protrombino kiekis rodo, kad organizme trūksta vitamino K.
Taip pat vitaminas K svarbus kaulinio audinio formavimuisi, nes užtikrina baltymo, skatinančio kalcio pasisavinimą kauluose, sintezę, taigi saugo nuo osteoporozės išsivystymo.
Vitamino K šaltiniai – žali augalų lapai, lapinės daržovės, kiek mažiau jo vaisiuose, kiaušiniuose, piene, mėsoje. Labai didelis kiekis vitamino K randamas špinatuose, kopūstuose (lapiniuose, baltagūžiuose, raudongūžiuose, spalvotuose), moliūguose, žaliuosiuose pomidoruose, juoduosiuose serbentuose, gervuogėse, žemuogėse, putino uogose, erškėčių vaisiuose, sojose, rugiuose, kviečiuose, avižose, liucernose, žirniuose, pupelėse, morkose, žaliojoje arbatoje.
Natūrali vitamino K gamyba gali sutrikti dėl žarnyno mikrofloros sunykimo, vartojant antibiotikus. Taip pat šio vitamino trūkumas pasireiškia dėl pažeidimų kepenyse, kraujo krešumo, kraujagyslių sienelių tvirtumo ir pralaidumo sutrikimų, kraujo išsiliejimo odoje ar gleivių apvalkuose, venų ir kapiliarų išsiplėtimo ir t.t.
Norint apsisaugoti nuo vitamino trūkumo, vidutinė paros norma turėtų būti tokia: 1 mkg 1 kūno masės kilogramui (t.y. per parą 60 kg sveriančiam žmogui būtina gauti 60 mkg vitamino K).
