Šiandien daugelis žmonių, besistengiančių gyventi sveikai, dažnai pirmenybę teikia žaliajai arbatai. Ir tai ne atsitiktinumas. Žaliojoje arbatoje gausu vitaminų ir mikroelementų, vitaminų, taip pat fluoro, cinko, jodo, vario ir mangano.
Žalioji arbata sudėtyje esančių vitamino C ir katechinų dėka yra stiprus antioksidantas ir efektyvi priemonė kovojant su vėžiu. Vitaminas P padidina ir palaiko kraujagyslių elastingumą, stiprina jų sieneles. Ši arbata yra puiki aterosklerozės, širdies, galvos smegenų kraujagyslių ligų profilaktikos priemonė, taip pat ji mažina arterinį kraujo spaudimą.
Žalioji arbata pasižymi stipriu antibakteriniu, antivirusiniu ir priešuždegiminiu poveikiu. Ji vartojama sergant disbakterioze, gripu, apsinuodijus maistu.
Arbatoje esantis jodas puikiai veikia endokrininę sistemą, būtent todėl ją rekomenduojama gerti žmonėms, kurių skydliaukė yra padidėjusi.
Žaliąją arbatą rekomenduojama vartoti tiems, kurie daug dirba kompiuteriu. Manoma, kad ji apsaugo organizmą nuo kenksmingo spinduliavimo.
Gana dažnai žalioji arbata vartojama kaip liekninamoji priemonė, nes pagerina medžiagų apykaitos procesus ir pagreitina riebalų pasišalinimą iš organizmo.
Šį gėrimą rekomenduojama vartoti be pieno ir cukraus, tačiau negalintiems apsieiti be saldumynų siūloma pagardinti jį nedideliu kiekiu medaus. Arbatą būtina gerti ką tik užplikytą, o tas pačias žoles plikyti ne daugiau kaip 2 kartus. Kasdien patariama išgerti po 2–4 stiklines žaliosios arbatos.
