Daugiametis 5-20 cm aukščio žolinis augalas. Žydi gegužės-birželio mėn., uogos prinoksta birželio-liepos mėn. Kartais žydi ir dera vėlyvą vasarą bei rudenį. Vaisius – tariama uoga, nes tikri vaisiai (sėklytės) išsidėstę uogos paviršiuje esančiose duobutėse. Dauginasi šliaužiančiais ūsais ir sėklomis. Auga lapuočių ir spygliuočių miškuose, ypač kirtimuose, pamiškėse, šlaituose. Mėgsta derlingus dirvožemius.
Apie gydomąsias žemuogės savybes buvo žinoma jau gilioje senovėje.
Vaistams vartojami lapai ir šviežios arba džiovintos uogos. Lapai skinami gegužės mėn. Džiovinami pavėsyje. Uogos renkamos visiškai išsirpusios ir džiovinamos palėpėje arba džiovykloje, 40-50 laipsnių C temperatūroje. Išdžiūvusios uogos yra tamsiai raudonos, saldžiarūgščio skonio. Kad nepelytų, laikomos sausoje vietoje. Tinka vartoti dvejus metus.
Žemuogių uogose yra 4,3-7,6 proc. organinių rūgščių: citrinos, obuolių, salicilo, vyno; vitaminų: C – 24-42, P – 160, B1 – 30, B2 – 70, PP – 300, K – 100, karotino – 0,5 mg proc.; rauginių medžiagų, pektinų, eterinio aliejaus, mineralinių medžiagų: geležies, kalcio, magnio, fosforo, kalio, natrio. Lapuose yra 250-330 mg proc. vitamino C; rauginių medžiagų, glikozidų, alkaloidų ir kitų medžiagų.
Sergant mažakraujyste
Valgomąjį šaukštą susmulkintos paprastosios žemuogės žaliavos (lapų arba uogų) užpilti stikline (200 ml) verdančio vandens, 5 min. virti ant mažos ugnies, nukošti ir gerti po ½ stiklinės (100 ml) 2 kartus per dieną.
Sergant inkstų akmenlige
Imti 2 dalis paprastosios žemuogės lapų, 1 dalį bruknių ir juodųjų serbentų uogų. Džiovinto ir susmulkinto mišinio valgomąjį šaukštą užpilti 300 ml verdančio vandens, palaikyti 30 min., nukošti ir gerti po ½ stiklinės (100 ml) 3 kartus per dieną.
Sergant burnos gleivinės uždegimu
Imti po valgomąjį šaukštą džiovintų paprastosios žemuogės lapų ir uogų, užpilti 3 stiklinėmis (600 ml) vandens, pavirti 5-7 min. Nukošti, atvėsinti ir skalauti burną 4 kartus per dieną.
Gydant egzemas
Švariai nuplauti paprastosios žemuogės uogas ir lapus. Valgomąjį šaukštą uogų sutrinti į košelę, o lapus užpilti verdančiu vandeniu. Uogų košelę ir suminkštėjusius lapus dėti ant egzemos pažeistos vietos ir aprišti. Po 2 val. pakeisti.
Kaukė riebiai, išsiplėtusiomis poromis odai
Valgomąjį šaukštą šviežių žemuogių uogų sulčių išplakti su kiaušinio baltymu ir tepti veidą.
Kai kuriems žmonėms žemuogės sukelia alergiją, pradeda pykinti, svaigti galva, niežėti odą.
PAPRASTOJI ŽEMUOGĖ MEDICINOJE
Žemuogės lapų preparatai rekomenduojami kaip šlapimo išsiskyrimą skatinantys vaistai sergant šlapimo ir lyties organų, širdies, kraujagyslių ir ginekologinėmis ligomis. Jie plečia kraujagysles, skatina gimdos susitraukimą, gerina širdies darbą. Jais gydoma aterosklerozė, inkstų ir šlapimo takų akmenligė, kepenų ir blužnies ligos.
Lapuose ir uogose esančios veikliosios medžiagos gerina žarnyno darbą, šalina iš organizmo nuodingas medžiagas, mažina cholesterolio kiekį. Jos biologiškai aktyvios medžiagos veikia raudonųjų kraujo kūnelių gamybą, didina kraujagyslių elastingumą, skysčių išsiskyrimą.
Žemuogės uogos tinka nuo avitaminozės, o sergant inkstų akmenlige – kaip šlapimo išsiskyrimą skatinanti priemonė.
Džiovinti žemuogių lapai ir žiedai įeina į diabetinių mišinių ir arbatų sudėtį.
Lapų arbatos duodama gerti esant uždegiminiams procesams inkstuose, kepenyse, šlapimo pūslėje, sergant hipertonija, hipovitaminoze.
Šviežios žemuogių uogos labai tinka valgyti turintiems skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opą, šlapimo takų, kepenų akmenligę. Jos gydo podagrą, cukrinį diabetą, anginą, dizenteriją, vidurių užkietėjimą, peršalimo ligas, stiprina nusilpusį organizmą.
