Štai ir sulaukėme vėsesnio metų sezono. Tai laikotarpis, kuomet žmonės stengiasi išvengti šalčio, todėl save šildo ne tik gausesniais apdarais, bet ir riebesniu maistu, pasyvesniais vakarais prie televizoriaus ar knygų. Taip pat tai laikotarpis, kuomet neretai mažėja motyvacija sportui bei mitybos stebėjimui, tad atėjus pavasariui daugelis pradeda verkšlenti dėl papildomai priaugusių kilogramų bei sugalvoja laikytis absurdiškai nesveikų ir neva greitai riebalus deginančių dietų. Tačiau yra būdų, padedančių išvengti minėtų situacijų. Kokie jie? Apie tai kalbamės su kūno gerovės specialistu Šarūnu Navickiu.
Kaip manote, ar tiesa, jog šaltuoju metų laiku žmonės išties labiau neturi motyvacijos sportuoti?
Visiškai taip nemanau. Kaip tik vasarai pasibaigus būna sezoninis antplūdis į sporto klubus. Čia kalbame ne apie profesionalius sportininkus, kuriems sezoniškumas reiškia visai ką kitą ir siejamas su varžybų kalendoriumi. Taigi, civiliams – taip vadinkime visus laisvalaikio sporto entuziastus bei tuos, kuriems derėtų tokiais tapti – ruduo bei žiema iki pat vėlyvo pavasario, jei kalbame apie Lietuvos klimatinę zoną, yra tas laikas, kai sporto klubai labiausiai apkrauti.
Kokia sporto šaka yra tinkamiausia rudenį bei žiemą?
Vėlgi du variantai. Jei mėgstate, sakykime, slidinėti – aišku, kad tai daryti geriausiai žiemą, nors šiandien yra prigaminta ir visokiausių riedutinių alternatyvų, leidžiančių tą daryti ir kitu metų laiku. Tačiau jei tikslas yra kūno gerovė – o dar tokiame lietingame krašte – bene geriausias pasirinkimas mankštintis yra sporto klubas. Ten ir įrangos per akis, ir persirengti yra kur, ir aura atitinkama.
Kiek kartų per savaitę geriausia sportuoti? Ir kokia turėtų būti treniruotės trukmė?
Du kartai per savaitę yra žemutinė riba, minimumas, kurį išlaikant didelių rezultatų tegu ir nebus, bet ir nesustosite visiškai. Rečiau ir ypač jei tai daroma nesistemingai – vieną savaitę einu, paskui mėnesį tinginiauju – yra tuščias reikalas ir vėjais paleisti pinigai. Penki kartai per savaitę jau yra rimtas pasiryžimas ir jei jūs tokį režimą galite išlaikyti – vadinasi, apibūdinimas “civilis” jums darosi per ankštas. Tačiau šitaip save “laužti” dažniausiai nėra jokio reikalo, o ir neracionalu, kadangi optimaliam organizmo veikimui reikia ne tik krūvio, bet ir poilsio bei pilnavertės mitybos. Kitaip sakant, jei didinate energetines išlaidas (daug sportuojate), tai reikės didinti – o ne mažinti! – ir pajamas (daugiau valgyti), nes kitaip prisidarysite bėdų. Daugelis ir prisidaro. Todėl mano patarimas būtų trys – keturi kartai per savaitę, svarbu, kad tai būtų daroma nuolatos, o ne priešokiais. Trukmė iki valandos, bet čia yra specifinių niuansų priklausomai nuo tikslų ir treniruotės pobūdžio. Aš jums duodu labiau subendrintus variantus.
Kokiu sportu užsiimti užkietėjusiems tinginiams?
Liurbiams? Na, išmokime galų gale vadinti daiktus tikraisiais vardais. Pirmas veiksmas yra pakelti apsunkusią šikną nuo išsėdėtos sofos ir išeiti pasivaikščioti. Antras – padaryti “tinginių mankštą”, t. y. tiesiog pasirąžyti. Jau vien nuo to nebebūsite liurbiais, o vietoje dabar skirto žodžio “šikna” kitąkart pavartosiu “užpakalis”.
O ką patartumėte darboholikams, nerandantiems savo dienotvarkėje laiko nei sportui, nei sveikai mitybai?
Nuo durnumo vaistų nėra. Jei vergui patinka jo grandinės – kam jį vaduoti? Tegu vergauja. Darboholikams, matyt, patinka jais būti – tai tegu ir būna, negi gaila? Kitu atveju – tos pačios rekomendacijos, kaip ir liurbiams-tinginiams. Kraštutinumai yra tapatūs, tą žinome iš matematikos.
Atvėsus orams norisi daugiau šiltesnio, o taip pat ir riebesnio maisto. Kaip prižiūrėti savo mitybą, kad nesikauptų pernelyg daug papildomų kilogramų?
Tokia ir yra pirminė maisto paskirtis – aprūpinti organizmą energija, šiluma. Taigi, pats geriausias maistas jam ir yra šiltas bei riebus. Tokį jį ir reikia valgyti. Kur čia problema? Riebūs mėsos gabalai būtų idealu. Rimtai. Suprantu, kad nuo šių žodžių kelis vegetarus gali ištikti šokas – ką darysi, tegu šokuoja. Strykt pastrykt. O sunkiai dirbančiam ir vėsiame bei drėgname klimate gyvenančiam žmogui reikia riebaus ir kaloringo maisto, kuriame netrūktų ir baltymų. Žodžiu, mėsa – idealu. Ką ir darė mūsų protėviai tais laikais, kai čia buvo didvyrių žemė.
Egzistuoja nuomonė, jog norint sumažinti savo apimtis, būtina nustot valgyti iki 18 val. Ar šis mąstymas yra teisingas?
Ne, visiškai klaidingas. Čia iš pasakų ir mitų srities.
Kokios priemonės padeda greičiausiai ir ilgam laikui numesti svorio?
Pirmiausiai būtų gerai jo neprisiauginti tiek, kad reikėtų mesti. Antra, svoris – tai dažniausiai susikaupę riebalai, lajus. O iš ko jie susikaupia? Iš gautos, tačiau nesunaudotos pagal paskirtį energijos, taigi, perteklius buvo konvertuotas į taukus ir atidėtas juodai dienai. Kadangi ta juoda diena – badas, nepritekliai – niekaip neateina, o įprotis apsiėsti metams bėgant niekur nedingsta, tai taip ir riebėjama. Toks yra tukimo mechanizmas. Lieknėjimo mechanizmas yra tiksliai priešingas. Vadinasi, pirmas veiksmas yra pakeisti įpročius, nes jei to nepadarysi, tik laiko klausimas, kada bus “nutrūkta nuo grandinės” ir vėl sugrįžta prei senųjų įpročių. O kaip kitaip? Jei galvoje “sėdinti” programa sako kuo daugiau ėsti ir kuo mažiau judėti, tai kiek jūs save belaužtumėte, kiek bemarintumėte iki ar po 18 valandos – vistiek anksčiau ar vėliau toji smegenų programa sugrąžins viską į pirminį būvį. Taigi, šia prasme nutukimas yra mąstymo, o ne virškinimo sutrikimas ir tvarkyti reikia visų pirma galvą, o ne persirišti skrandį. Beje, Kūno gerovės programa, kurią aš vedu, kaip tik ir dirba minimu principu. Gerai sudėjus pamatus ir senus niekam tikusius mitybos bei judėjimo (reikėtų sakyti – nejudėjimo) įpročius pakeitus naujais, meniu planas ir treniruočių programa jau yra tegu ir svarbūs, tačiau antraeiliai dalykai. Bėda ta, kad mes ir taip “viską žinome”, o vyrai – ypač.
Kokių klaidų patartumėte niekada nedaryt, siekiant atsikratyti nereikalingų kilogramų?
Patarčiau nedaryti jokių klaidų. Jokių. Juk tai jūsų organizmas ir jūsų gyvenimas – tai pagalvokite, ką jūs gadinate ir ką laužote, darydami klaidas? Save. O dėl ko? Kad sutaupytumėte kelis eurus ar dolerius? Kvaila… Skaitykite dalykines knygas apie fiziologiją ir biochemiją, o ne kokį nors “lieknėjimo skyrelį” su “manekenių dietomis”, gilinkitės savarankiškai arba kreipkitės į specialistą – nebūtinai į mane, yra ir kitų. Jei išsirinksite gerą – ne tik pasieksite gerų rezultatų ir išvengsite traumų, bet galų gale dar ir sutaupysite pinigų, nes klaidų prevencija yra pigiau negu kūno remontas ligoninėje, tų klaidų pridarius.
Pasidalinkite savo auksinėmis taisyklėmis, padedančiomis išlaikyti ne tik puikią figūrą, bet ir sveikatą?
Kreipkitės asmeniškai. Kūno gerovės programa yra pilnai individualizuota ir laukia jūsų, o technologijos šiandien tokios, kad užteks į Google paiešką įvesti mano pavardę ir jau tą pačią dieną galėsime imtis jūsų kūno gerovės.
Dėkoju už pokalbį!
Kalbino Kristina Bružaitė-Riaukienė
