Miegas. Kas vyksta jo metu?

0

shutterstock_90143416

Maždaug trečdalį savo gyvenimo mes pramiegame. Miego metu pailsi mūsų kūnas ir protas. Tačiau kas vyksta su mūsų kūnu miego metu? Kad tai būtų išsiaiškinta, viso pasaulio laboratorijose tūkstančiai žmonių miegojo prijungti prie modernių įtaisų ir stebimi kitų. Ką miego tyrinėtojams pavyko nustatyti?

Visų pirma, pastebėta, kad paros ritmas atitinka gyvenimo ritmą. Mūsų organizmuose tiksi biologinis laikrodis, kuris ir leidžia prisiderinti prie 24 valandų dienos ir nakties ciklo. Be to, jog miegame naktį, o būdraujame dieną; šiame cikle keičiasi ir mūsų kūno temperatūra – auštant rytui mūsų kūno temperatūra pradeda didėti, dieną – būna didžiausia, o prieš einant miegoti, pradeda mažėti. Biologinio laikrodžio veikimą pajuntame ir, pavyzdžiui, nuskridę į kitą laiko zoną. Kaip tokiu atveju prisitaikyti greičiau? Moksininkai pataria: praleiskite dieną lauke.

Taigi, biologinis ritmas veikia ir miegant – kelis kartus per naktį mes pereiname 5 skirtingų miego fazių ciklą. Kokios šios fazės?

  1. Kai atsigulate į lovą ir užmerkiate akis, atsipalaiduojate, tačiau vis dar būdraujate, jūsų smegenys siunčia gana lėtas alfa bangas ir ruošiasi pirmajai miego fazei. Jūs pajuntate nuovargį, kvėpavimas lėtėja, tuo pačiu lėtėja ir smegenų elektrinės bangos pereidamos į netolygias pirmosios miego fazės bangas. Pirmoji fazė – negilus miegas – trunka vos dvi minutes, kurių metu jums gali kilti įvairiausių vaizdų, tikėtina, jog pasijusite krentantys ar skrendantys.
  2. Antroji miego fazė trunka apie 20 minučių. Jos metu jūs dar labiau atsipalaiduojate, o jūsų smegenų aktyvumas periodiškai sustiprėja – išryškėja miego verpstės. Šioje fazėje jūs jau neabejotinai miegate, nors pažadinti jus dar gana nesunku.
  3. Per kitas kelias minutes jūs pereinate trečiąją, pereinamąją, miego fazę ir pasiekiate ketvirtąją, gilaus miego, fazę. Jūsų smegenys jau trečiosios, tačiau daugiausiai ketvirtosios, miego fazės metu pradeda skleisti lėtas, dideles delta bangas. Šių fazių metu jus tikrai sunku pažadinti. Abi fazės tęsiasi apie 30 minučių. Įdomu, kad gilaus ketvirtosios fazės miego metu mūsų smegenys visgi sugeba dirbti: mes vartomės lovoje, bet neiškrentame iš jos, mūsų tikrai nepažadins pro šalį pravažiavusio automobilio garsas, tačiau vos išgirdus kūdikio verksmą tuoj pat prabusime. Įdomu ir tai, jog būtent šiose miego fazėse mes galime kalbėti ar net vaikščioti miegodami.
  4. Po šių fazių prasideda mūsų kelionė į paradoksalų REM – greitų akių judesių – miegą. Vietoj to, kad toliau sau giliai snaustumėte, jūs grįžtate per trečiąją ir antrąją miego fazes. Tuomet dešimčiai minučių smegenų skleidžiamos bangos pagreitėja, panašiai kaip per pirmąją miego fazę. Tačiau, skirtingai negu jos metu, pagreitėja jūsų širdies ritmas, pradedate greičiau kvėpuoti, neritmingai ir maždaug kas pusę minutės po užmerktais vokais jūsų akys pradeda greitai judėti. Paradoksalu tai, jog nors jūsų smegenų judinamosios žievės sritis yra aktyvi, tik nedaugelis nervų sistemos signalų pasiekia raumenis, t.y. jūs esate visiškai atsipalaidavę – taip atpalaiduoti, kad išskyrus atsitiktinius pirštų ar veido raumenų trūkčiojimus, esate visiškai paralyžiuoti, o ir jus pažadinti labai sunku. Dar įdomiau tai, jog greitieji akių judesiai praneša apie sapno pradžią, taigi, mes sapnuojame būtent šioje stadijoje. Netgi tie, kurie teigia niekada nesapnuojantys, pažadinti REM miego metu, dažniau nei 80% kartų papasakoja savo sapną. Įdomu ir tai, jog REM miego metu stiprėja lytinių organų sujaudinimo požymiai (pasireiškia erekcija, sudrėgsta makštis). Pastebėta, jog sapno turinys tam įtakos neturi, išskyrus labai baisius sapnus. Jų metu lytinių organų sujaudinimas dažniausiai nepasireiškia.

Miegas išties įdomus procesas, be kurio mes neišgyventumėm. Miegas visų pirma padeda atsigauti kūno, ypač smegenų, audiniams. Taip pat jis svarbus augant, mat gilaus miego metu hipofizė išskiria augimo hormonus. Jei šiandien negalite skirti laiko miegui, nurimkite – trumpiems, labai svarbiems uždaviniams atlikti miego stoka turi mažą įtaką.

Visgi, jei neišsimiegate ilgesnį laiką kenčia jūsų sveikata. Be mieguistumo ir jį lydinčio nuovargio bei bendrojo pobūdžio negalavimų, miego stoka taip pat  pasireiškia susilpnėjusiu kūrybingumu, negalėjimu susikaupti, susilpnėjusiu atsparumu ligoms, silpnu rankų drebėjimu, irzlumu bei atsitiktinėmis suvokimo klaidomis atliekant monotoniškas užduotis, pavyzdžiui, vairuojant. Tad geriau sumažinkime darbų tempą ir gerai išsimiegokime. O jei planuojame pietų miegą, prisiminkime, jog jis turėtų trukti bent valandą, kad spėtumėm pereiti visas miego fazes.

Parengta remiantis D.G.Myers knyga „Psichologija“.

Dalintis:

Palikti komentarą