Sveikata – paties žmogaus rūpestis

0
 Arunas maliauskas
Apie sveikatą, kaip ir apie laimę, sakoma – jei jos nejauti, vadinasi, ji yra. Bet jei gydytojai gūžčioja pečiais, užversdami vienas kitam prieštaraujančiais vaistų receptais, o savijauta nepagerėja net ir po gydymo kurso, jei norisi periodiškai grįžti į vaistinę ir ieškoti sveikos gyvensenos recepto informaciniuose vaistų lapeliuose, tikėtina, kad nusivylimas ir vėl neaplenks. Galų gale, dingtelėjęs suvokimas, kad ne kažkas kitas, o aš pats save naikinu arba gydau, gali tapti tuo lemiamu veiksniu, atveriančiu sveikatos ir geros savijautos paslaptis.
Tokiu likimu galėtų pasigirti maskvietis Mirzakarimas Norbekovas, žymus sveikatingumo mokytojas, Maskvos Žmogaus autoredukcijos instituto įkūrėjas, psichologas, filosofijos ir medicinos mokslų daktaras, profesorius ir rašytojas („Kvailio patirtis, arba Kelias į praregėjimą“ ir kt.). Sujungęs senovės Rytų medicinos tradicijas su šiuolaikinės medicinos pasiekimais, jis sukūrė sistemą, vienijančią seniausius žmogaus prigimties tyrimus ir šiuolaikinį požiūrį į žmogaus organizmo galimybes. Bet visa tai įvyko po to, kai tarnaudamas tarybinėje armijoje jis buvo stipriai sumuštas armijos draugų. Pusmetį praleidęs ligoninėje M.Norbekovas galiausiai buvo nurašytas prie mirtininkų – tų, kuriems tradicinė medicina padėti nebegalėjo. Prie mirties slenksčio jį sustabdė tik suvokimas, kad kiti negali spręsti apie tai, kiek gyventi jam dar liko.

Ši mintis atsitiktinai ir stebuklingai suvedė M.Norbekovą su ilgaamžiu šviesuoliu, gyvenančiu Uzbekijoje, kuris padėjo jam per ketverius metus visapusiškai atstatyti sveikatą. Sugrįžęs į Maskvą jis baigė medicinos mokslus ir visą gyvenimą paskyrė žinių apie sveikatos atkūrimą tyrinėjimui bei skleidimui, kad visi turėtų galimybę būti sveiki ir laimingi. M.Norbekovo centrai veikia daugiau nei 500 miestų visame pasaulyje, tarp jų ir Lietuvoje. Maskvos Žmogaus autoredukcijos instituto sertifikuotas lektorius ARŪNAS MALIAUSKAS Lietuvoje jau 11 metų veda seminarus, pristatydamas M. Norbekovo sistemą, kuriai ir pats yra dėkingas už sugrąžintą sveikatą. Jis sutiko pasidalinti mintimis apie visapusį sveikatos suvokimą ir ligas.

Pristatykite M. Norbekovo sveikatos susigrąžinimo sistemą. Kokie jos pagrindiniai akcentai?

Akademiko Mirzakarimo Norbekovo sistema – tai unikali metodika, kurioje susijungia Rytų išmintis ir šiuolaikiniai mokslo atradimai. Ji nesiūlo jokių vaistų ar gydytojų pagalbos. Moko atrasti gyvenimo nesėkmių, ligų priežastis ir jas pašalinti, aktyviai pačiam dalyvaujant procese. Dažniausiai žmonės nori būti sveiki ir energingi, bet pagalbos ieško chemijos pramonėje – vaistinėje ir pas gydytojus. Ten jos negausite. Susigrąžinti sveikatą galima prisilietus prie kūno rezervų, kuriais niekas naudotis net nemokė. Šias paslaptis atskleidžia M. Norbekovo sistema.

Lietuvoje vedate kursus plačioms auditorijoms žmonių skirtinguose miestuose bei miesteliuose. Kokių atsiliepimų sulaukiate? Ar žmonėms ji išties veiksmingai padeda susigrąžinti sveikatą?

 Atsiliepimai tikrai geri ir unikalūs. Vedamuose seminaruose dalyvavo ir gydytojai, ir visuomenės sveikatos biurų darbuotojai, ir mokytojai, lektoriai, kurie ir patys veda seminarus sveikatingumo temomis. Bendrauju su kursus praėjusiais žmonėmis, skaitau jų atsiliepimus, matau pozityvius pokyčius jų gyvenime. Man tai suteikia jėgų, įkvepia veikti.

Kokie sveikatos sutrikimai labiausiai kankina šiuolaikinę visuomenę? Kurios problemos Jums atrodo ypač svarbios, vedančios žmogų susinaikinimo link?

Negalėčiau išskirti. Vienam galvą skauda ir jam tai atrodo lyg gyvenimo pabaiga, o kitam ir onkologiniai pažeidimai atrodo išsprendžiami. Liga nėra problema. Ji kaip mokytojas ateina ir parodo, kad ne taip gyvename. Ligos – tai mūsų gyvenimo kasdienybės pažeidimai. Jos neabejotinai yra psichosomatinės kilmės, o tai reiškia, kad mūsų elgesys su aplinka sugrįžta emocijomis į kūną. Religiniu požiūriu, kūno skausmas perspėja apie nuodėmes. Jei numoji į tai ranka, kartoji sau, kad neturi laiko, esi per senas, per protingas, galiausiai tampi auka, kuri kenčia ir nieko nekeičia. Taip padaryta tam, kad nuolat klausytumėmės kitų – televizijos laidų, gydytojų. Nuo vaikystės žinome, kad jei kažką skauda, gydytojas padės. O tai ir yra naikinimo programos pradžia. Jei esame savo problemos priežastis, tai kodėl jas išspręsti prašome kitų? Tai susilieja ir su požiūriu, kai dėl problemų kaltiname kažką kitą, vadinasi, tas kitas ir turi ją išspręsti. O aš pažiūrėsiu į visa tai iš šalies. Jei man patiks, tai darysiu, ką liepia. O jei nepatiks, kaltinsiu visus aplinkui ir patį gydytoją, kodėl manęs neišgydo. Tai chroniško ligonio schema iš dvokiančių senų įpročių pelkės vedanti žmogų sunaikinimo link.

dvasine sveikataSveikatą skirstote į fizinę, psichinę ir dvasinę, tačiau jų tarpusavyje neatskiriate ir teigiate, kad žmogus yra vientisa sistema. Kur tuomet pradėti ieškoti tikrųjų ligų ir negalavimų priežasčių? Fizinėje, psichinėje ar dvasinėje plotmėje?

Visos šios trys sudedamosios dalys ir sudaro visumą. Kaip galima jas atskirti? Kaip galima atskirti nuo kūno mintis ir emocijas, elgesį ir charakterio savybes? Dvasingumą taip pat reikėtų suprasti plačiau nei tik religingumą. Nuo jo priklauso gyvenimo kokybė. Net ir Šventajame Rašte galime rasti instrukcijas, kaip reikėtų gyventi. Rašoma „ką pasėsi, tą ir pjausi“. Pasėsiu pyktį, pavydą, agresiją, baimę, stresą, pjausiu kepenų, kasos, inkstų, virškinimo ir žarnyno sistemų ligas. Sėsiu egoizmą, kaltinsiu kitus, nenorėsiu atleisti, gausiu atgal onkologines ligas. Paprasta ir aišku. Viskas renkasi mūsų kūne, nes tik per kūną galime tai pajausti. Dirbdami su kūnu, mintimis ir emocijomis, mokomės harmonijos su mus supančiu pasauliu ir galiausiai tampame savo kūno šeimininkais.

Kaip manote, kodėl įvairiomis sveikatinimosi metodikomis susidomime tik tuomet, kai pasiekiame dugną? Juk taip buvo ir Jūsų atveju…

 Liga ir mūsų nesėkmės – tai mokytojai, kurie ateina parodyti, kad ne taip gyvenu. Jei noriu ir toliau taip gyventi – namai, darbas, vaistinė, namai – tai nieko daryti nereikia. Bet kai supranti, kad tavo ratas uždaras ir viskas kartojasi, norisi atrasti išėjimą. Nors tokių ieškančiųjų mažuma. Visi kiti miega ir savo siauro suvokimo sapne prašo išmaldos iš kitų – duokit man vaistų, padėkit. Buvo taip ir man. Bet pabudau, pamačiau rezultatus, ištraukiau save iš problemų. Dabar nebereikia meluoti sau, kad vaistai gydo, todėl nebevagiu iš savęs energijos eidamas pas gydytojus. O jie juk meistriškai moka pesimistiškai nuteikti ir padaryti žmones nuolatiniais jų lankytojais. Ne veltui sakoma, kad ne liga mus naikina, o baimė ligai. Jei žmogus nori ilgai ir sveikai gyventi, medicina bejėgė tai pakeisti.

Šiais laikais vis dažniau susiduriame su tuo, kad turime visas reikalingas žinias, bet jomis nesinaudojame. Kodėl, Jūsų nuomone, tai vyksta?

 Šia tema aš galėčiau ilgai kalbėti, pateikinėdamas daugybę pavyzdžių, kol galiausiai žmogus suprastų. Po to jie šypsodamiesi sako, na taip, taigi aš taip gyvenu, tokia programa jau nuo vaikystės manyje. Svarbu suprasti tai, kad nebūna paveldimų ligų, būna tik paveldimos charakterio savybės. Įvairias programas gauname iš tėvų, vaikų darželio, mokyklos. Smegenyse taip pat pilna virusų. Sakome: gyvenimas sunkus, tai neįmanoma, neturiu laiko sau, tai nuo senatvės, viskas nesąmonės ir t.t. Programos įvestos tam, kad nieko nedarytum, o naudotumeisi kitų paruoštomis paslaugomis, kurios galiausiai padarys tave savo nuosava pinigine. Mūsų smegenyse reikia padaryti valymą. Tą ir darom mokymų metu.

Atstovaujate netradicinei medicinai, bet nevengiate bendrauti ir su tradicinės medicinos gydytojais. Pasidalykite patirtimi, koks jų požiūris į M. Norbekovo sistemą.

 Yra gydytojų, kurie ateina į kursus, išklauso, daro savas išvadas. Prieš kursus atlieka žmogui diagnostines analizes, po kursų dar kartą pasižiūri ir būna nustebinti rezultatais. Ši sistema neturi analogų. Stebisi ir gydytojai, ir bioenergetikai. Tai paprastai ir lengvai prieinama bet kokio amžiaus žmonėms. Nors būna gydytojų ir tokių, kurie apšaukia visa tai nesąmonėmis, pūškuodami savo šiltuose kabinetuose. O jūs ar matėte okulistą be akinių? Kodėl ruošiamės priverstinai skiepyti vaikus, jei žinome, kad vaiko sveikata iki 12 metų priklauso nuo tėvų? Pagalvokite patys. Tėvai skiriasi, riejasi, koneveikia vienas kitą, neleidžia vaikui būti pačiu savimi. Vaikai, paliekami darželiuose susiduria su baimėmis, kritika, kalte. Visi tie stresiniai pojūčiai ir sukelia problemas. Juk sakoma, kad visos ligos nuo nervų. O gal vaikams tai negalioja? Tėvai dažnai linkę nusiimti nuo savęs atsakomybę ir permesti ją ant gydytojų.

Aš ne gydytojas, o mokytojas, kuris moko, o ne gydo. Mokau kaip keisti gyvenimo būdą. Esu įsitikinęs, kad ligos yra visu 100 procentų psichosomatinės kilmės. Psichėja – tai siela, o soma – tai kūnas. Kūnas transliuoja mūsų nuodėmes. Gydytojai negali duoti tabletės nuo mūsų nuodėmių. Man pačiam nereikia nei vaistų, nei papildų, nei gydytojų, po to, kai išsimiegojau ir pabudau iš sociumo sukurto miego.

Ką patartumėte žmonėms, kurie siekia sveikatos, bet pasiklysta tarp mokymų ir informacijos gausos?

Panašus pritraukia panašų. Jei aš noriu būti apgautas, ateis mokytojas, kuris mane apgaus. Bet jei nuoširdžiai noriu kažką keisti, ateis tas mokytojas, kurio žodžiai įkvėps ir nukreips tinkama linkme. Kitais žodžiais tariant, jei aš pats sąžiningas pats prieš save, gausiu tikras, neiškreiptas tiesas. Tai ir reiškia pamilk save, kaip savo artimą. Tik reikia sužinoti, kas ta meilė ir su kuo ji valgoma. O kaip veikti kasdienybėje, mokomės kursų metu.

Rūta OLECHNOVIČ

Dalintis:

Palikti komentarą