Mąstydami apie sveiką gyvenseną pamėginkime įsivaizduoti bet kokį mitybos elementą, bet kokią fizinio aktyvumo rekomendaciją, bet kokį įprotį ir apskritai bet kokią sudedamąją mūsų gyvensenos dalį. Neabejoju, kad kiekvienas galėtume patvirtinti jų naudą, oponuojant pakalbėti apie žalą ir kategoriškai nuspręsti gerai tai ar blogai. Bet šįkart norisi sustoti pusiaukelėje ir ieškoti aukso viduriuko, nenuteisiant nei vienos, gerai ar blogai, pusės. Norisi atsisakyti kategoriškumo ir vienpusiškumo. Žinoma, turėti pagrįstą nuomonę yra gerai, bet nebūtina jos iškelti aukščiau kitų suvokiamų ir nesuvokiamų gyvenimo scenarijų.
Dažnai pamirštama, kad vieno unikalaus visiems tinkančio sveikatos recepto nėra. Žmonės skirtingi daugeliu aspektų. Tai, kas tinka vienam, kitą gali pražudyti. Tačiau viena rekomendacija vis dėlto galėtų būti tinkama visiems. Tai saiko pojūtis. Anot graikų filosofo Aristotelio, gebėjimas atrasti aukso vidurį tarp kraštutinumų yra didžiausia žmogaus dorybė. Tiek asketizmą, tiek aklą normų vykdymą Aristotelis laikė nesaikingumu. Vadinasi, tiek persivalgydami, tiek neprivalgydami darome klaidą. Tiek nesportuodami, tiek perdozavę fizinio krūvio nesielgiame teisingai. Patys savaime maistas ir sportas nėra nei geri, nei blogi. Esmė, kaip tuo naudojamės. Su saiku ar be jo.
Saikingumas laikomas pagrindiniu sveikos mitybos ir gyvensenos elementu. Net ir būtina maisto medžiaga, jei jos vartojama per daug, gali turėti neigiamą poveikį sveikatai. Vartojant per mažai taip pat galima tikėtis netenkinančio rezultato. Štai, pavyzdžiui, daug diskutuojama apie pieno naudą ir žalą. Vieni teigia, kad tai – kalcio šaltinis ir gyventi galima praktiškai mintant vien pieno produktais. Kiti tai neigia, pateikdami duomenis, jog pieno baltymas kazeinas sukelia vėžinius susirgimus, diabetą, alergijas. Apie mėsos vartojimą nuomonės taip pat išsiskiria. Vieni griežtai pasisako prieš gyvų būtybių naudojimą maistui, esą visas naudingas medžiagas galime rasti augalinėje mityboje. Kiti kategoriškai nesutikdami kalba apie organizmo statybinių medžiagų, vitaminų ir mikroelementų trūkumą, pasisakydami už mėsos produktų vartojimo būtinumą. Kviečiai dažnai apkalbami dėl juose esančio gliuteno, kuris apsunkina visą metabolizmo procesą, o taip pat pavojingi sergantiems celiakija. Nors kiti teigia, kad grūdai visuomet išliks sveikos mitybos pagrindu…
Gyvename perteklinės pasiūlos amžiuje, kurią savo poreikiais patys ir sukūrėme. Turime pilną laisvę rinktis, kokį gyvenimo būdą norime palaikyti. Vertindami gautą informaciją dažnai galvojame, ar tai mums naudinga ar žalinga. Bet jeigu pasirinktume viską daryti su saiku, mažai tikėtina, kad nukentėtume. Rekomendacijos dažnai keičiasi, moksliniai tyrimai atskleidžia vis naujus duomenis. Kiekvienu klausimu nuomonės išsiskiria, pabrėždamos kraštutines tiesas. Galbūt kartais reikalinga iš visko ką žinome pasiimti tik tiek, kiek reikia. Kitaip tariant, ieškoti ir surasti aukso viduriuką.
Rūta Olechnovič
