Šiais laikais jau nebesvarstome, ar rūpintis savo sveikata reikalinga ir naudinga. Anaiptol, pripažįstame, kad sveikai gyventi – neišvengiama būtinybė. Juk norime būti ne tik patrauklūs, jaunatviški, energingi, bet ir jaustis darniai su savimi, artimaisiais ir visa supančia aplinka. Tai reiškia – gyventi ir džiaugtis, kad viskas yra gerai.
Kiekvieno viduje patiriamas harmonijos ir darnos pojūtis yra sveikos gyvensenos tikslas. Tai pasiekiama labai skirtingais būdais, todėl sveikos gyvensenos patarimai negali ir neturi būti universalūs, be išimties tinkantys kiekvienam. Svarbu tik atkreipti dėmesį į sveikos gyvensenos elementus ir pasistengti juos tarpusavy subalansuoti, kad kiek įmanoma arčiau priartėtume prie būsenos, kurią vadiname Sveikata.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) dar 1948 m. patvirtino sveikatos apibrėžimą, kuriame sakoma, kad sveikata – tai visapusė fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė, o ne ligų ir negalavimų nebuvimas. Tai ir yra holistinė (gr. holos – visas) sveikatos samprata, aprėpianti visas gyvenimo sritis. Todėl sveikai gyventi, tai ne tik sveikai maitintis ir bėgioti rytais. Lygiai taip pat svarbu socialinė aplinka („Su kuo sutapsi, tuo ir pats tapsi“), dvasingumas (gebėjimas atleisti, nelaikyti pykčio, gerbti aplinką), psichinė sveikata (pozityvumas, streso valdymas, gebėjimas adekvačiai priimti gyvenimo iššūkius). PSO išskiria šiuos sveikos gyvensenos elementus:
- Asmens higienos užtikrinimas;
- Žalingų įpročių atsisakymas;
- Sveikos mitybos propagavimas;
- Fizinio aktyvumo palaikymas;
- Streso kontrolė;
- Sveikos aplinkos užtikrinimas;
- Medicininės priežiūros praktikavimas.
Šie elementai, kiekvienas atskirai ir visi kartu, gali būti sveikatą žalojantys, stiprinantys ir sveikatą palaikantys. Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, žalingų įpročių galime turėti, atsisakyti arba stengtis mažinti, kol dar nevėlu. Svarbu paminėti ir tai, jog sveikatą net 50 proc. lemia paties žmogaus pasirinktas gyvenimo būdas, jo dedamos pastangos. Tiesa, 20 proc. priklauso nuo aplinkos, kurioje gyvename, 20 proc. nuo atsinešto genetinio fondo ir tik 10 proc. mūsų gyvensenai įtakos turi medicina ir, apskritai, intervencinė pagalba iš šalies. Todėl svarbiausia yra tai, kokį gyvenimo būdą pasirenkame, kokius kasdienius ritualus atliekame – sveikatą stiprinančius, palaikančius ar vis dėlto žalojančius. Medicina bejėgė padėti, jei pats žmogus nesuvokia būtinumo keistis. Todėl gydytojai gydo ligas, o sveikos gyvensenos specialistai moko mus sąmoningumo bei atsakomybės už savo veiksmus ir ligoms net neleidžiama atsirasti.
Sokratas yra pasakęs: „Sveikata dar ne viskas, tačiau be sveikatos viskas – niekas”. Norisi palinkėti visiems, kad ši tiesa niekada ir niekam nebūtų suvokta per vėlai. O užbaigiant, kviečiu susipažinti su Europos kardiologų draugijos sugeneruotu sveiko žmogaus kodu – 0 3 5 140 5 3 0. Šį kodą iššifravus rasime rekomendacijas, kaip gyventi sveikiau ir ilgiau. Į holistinės sveikatos apibrėžimą jis nepretenduoja, bet daug svarbių elementų tikrai į jį papuola. Pasitikrinkite ir Jūs, ar šie rodikliai artimi jūsiškiams.
- 0 (nerūkyti);
- 3 (3 km pėsčiomis kasdien arba 30 min. bet kokia vidutinio intensyvumo fizinė veikla);
- 5 (5 porcijos daržovių ir vaisių kasdien);
- 140 (sistolinis arterinis kraujo spaudimas mažesnis nei 140 mm Hg);
- 5 (bendrojo cholesterolio koncentracija kraujyje turi būti ne didesnė kaip 5 mmol/l);
- 3 (mažo tankio lipoproteinų MTL („blogojo“ cholesterolio) koncentracija kraujyje turi būti ne didesnė kaip 3 mmol/l);
- 0 (Nėra antsvorio).
Rūta Olechnovič
