Žmogus – sociali būtybė, kuriai būtinas bendravimas su aplinkiniais. Tačiau visi mes bendraujame skirtingai. Vieniems sunku užmegzti ryšį dėl savo charakterio bruožų, kitiems – dėl vienokios ar kitokios negalios, treti tiesiog turi per daug negatyvios socialinės patirties. Kai komunikuoti su kitu žmogumi atrodo neįgyvendinamas uždavinys, gal iš pradžių pabandykime užmegzti santykį su šunimi?
Kodėl šuo? Kažkada mūsų protėviai prisijaukino keturkojį ir tuomet prasidėjo unikalus žmogaus-šuns ryšys. Šie gyvūnai puikiai suvokia žmonių elgseną: jie užuodžia mūsų kvapą, girdi mūsų judesius ir balso toną, atrodo, jog jie supranta kiekvieną mūsų gestą. Šuo negeba kalbėti, tačiau puikiai bendrauja – panaudoja savo kūno kalbą, lojimą, inkštimą, net žvilgsnį, kad galėtų būti su žmogumi. Jiems patinka ir fizinis kontaktas: glostomi ir apkabinami jaučiasi saugiau, geriau, ir tuo pačiu atiduoda visą savo meilę, švelnumą bei energiją žmogui. Svarbiausia – šuniui tiesiog patinka būti su žmogumi, tad šis gyvūnas puikiai tinka būti ne tik šeimos nariu, bet ir gali suteikti terapinį poveikį.
Terapija, kurioje dalyvauja šunys, vadinama kaniterapija. Medicinoje kaniterapija praktikuojama jau daugiau nei penkiasdešimt metų – teigiamas poveikis pacientams pastebėtas tiek slaugos namuose, tiek psichiatrijos departamentuose, tiek ligoninėse. Nors Lietuvoje kaniterapija tik pradeda žengti pirmuosius žingsnius, kai kuriose šalyse dirbti terapinį darbą apmokytas šuo net įtraukiamas į medikų ar specialiojo lavinimo specialistų komandas (pvz. JAV).
Moksliniai tyrimai rodo, jog bendravimas su šunimi gali padėti žmogui išgyventi stresą, pagerinti žmonių, turinčių įvairių sutrikimų, funkcionavimą, pvz., padėti vaikams, sergantiems cerebriniu paralyžiumi, autizmu, disleksija ir kt. Nustatyta, jog net tokia, atrodytų, smulkmena, kaip skaitymas šalia gulinčio šuns, gali pagerinti skaitymo gebėjimus. Pastebėta, jog jau pirmieji kaniterapijos užsiėmimai pagerina emocinę būseną, žmonės tampa atviresni aplinkai, aktyvesni bendruomenėje, prasideda pokyčiai socialiniame gyvenime, atsiranda pasitikėjimas savimi. Kaniterapija gali pagerinti kalbinę raišką, ekspresiją, netgi atmintį. Bendravimas su šunimi palaiko didesnį fizinį aktyvumą, suteikia ilgalaikės veiklos, motyvacijos, skatina imtis veiklos, o taip pat palengvina sunkius negalės simptomus, net gali padėti iš dalies įveikti nuolatinio apatiškumo būseną.
Ne veltui sakoma, jog šuo – geriausias žmogaus draugas: jis supras ir neišduos, neįskaudins. Vien šuns įsigijimas suteikia naudą, tačiau reikia nepamiršti, jog tikroji kaniterapija galima tik su specialiai paruoštais šunimis ir specialistais, dirbančiais su jais, bei išmanančiais ne tik šuns savybes, nuotaikas ar dresūrą, tačiau taip pat ir žmogaus sutrikimus, kuriuos įvertinę geba parinkti tinkamą metodiką, numatyti užduotis, kelti realius tikslus, turėti tinkamas nuostatas neįgaliųjų atžvilgiu ir pan. Ir nors terapijoje gali dalyvauti ne kiekvienas šuo, tačiau kiekvienas šuo gali atrasti vietą jūsų širdyje ir tapti patikimiausiu draugu.
Tad jei norite sumažinti patiriamą stresą, aktyviai dalyvauti visuomeniniame gyvenime, pagerinti savo emocinę ir fizinę būklę, išsirinkite jūsų charakteriui tinkamą veislę ir džiaukitės nauju šeimos nariu, na o jei reikia rimtesnės švelniakailių pagalbos – nepabijokite kreiptis į kaniterapijos centrus.
Milda Mockienė
