Šaltalankis – vertingas augalas. Mažos, rūgščios uogos naudingumu sveikatai pralenkia daugelį kitų mums žinomų uogų ir vaisių.Šaltalankis – tai dygus krūminis augalas, natūraliai augantis Vakarų Europoje, Vidurinėje Azijoje, Mongolijoje, Kaukaze. Šiandien jis auga visame pasaulyje.
Lietuvoje šaltalankių vaisiai noksta rugpjūčio viduryje ir rugsėjį, tad juos jau galima rinkti ir ruošti žiemai. Tačiau jokiais būdais šaltalankių nerinkite pakelėse, nes juose kaupiasi sunkieji metalai.
Tibeto gyventojai dabar ir seniau labai vertina gydomąsias šaltalankių savybes. Šio regiono liaudies medicinoje kaip vaistai naudojamos ne tik uogos, bet ir šaknys, lapai, žievė, žiedai. Vietiniai šaltalankio uogą vadina stebuklinga.
Šaltalankių uogos vertingos dėl mononesočiųjų riebalų rūgščių ir 190 aktyvių biologinių junginių, būtinų žmogui. Žievėje yra serotonino, vaidinamojo laimės hormono, o uogose – folio rūgšties vitaminų A, B grupės, C, E ir K. Taip pat jos turtingos pektino, taninų, baltymų, organinių rūgščių, mikro ir makroelementų (fosforo, geležies, kalcio, kalio, magnio, natrio).
Vitamino C koncentracija šaltalankiuose yra daug didesnė negu kituose vaisiuose, uogose ir daržovėse. Antioksidantai sudaro barjerą, neleidžiantį į organizmą patekti virusinėms infekcijoms ir bakterijoms. Šaltalankiuose esanti askorbo rūgštis skatina kraujo krešėjimą, mažina kraujagyslių pralaidumą, gerina sekreciją, atstato skydliaukės funkciją ir turi priešuždegiminį poveikį.
Šaltalankių uogos gali padėti išvengti vėžio, pagerinti kepenų funkciją, stimuliuoti skrandžio sulčių išsiskyrimą, žarnyno, kasos veiklą, pagerinti bioelektrinį širdies aktyvumą, kraują, sustiprinti imuninę sistemą ir naikina mikrobus. Šaltalankių uogos taip pat gali būti naudojamos virškinimo sutrikimams, sumažinti skrandžio rūgštingumą.
Šaltalankio uoga yra prevencinė priemonė nuo daugelio ligų, visų pirma aterosklerozės. Šaltalankiai apsaugo nuo cholesterolio kaupimosi ant kraujagyslių sienelių, padaro jas elastingesnes, apsaugo nuo pažeidimų ir vidinio kraujavimo.
Skelbiama, kad šaltalankių aliejus gali padėti pagerinti odos būklę, turintiems veido rožinę. Gali būti, kad šaltalankiuose esančios naudingosios medžiagos naikina odos erkutes, sukeliančias odos raudonį, nors mokslinių įrodymų, kad tai būtų tikrai veiksminga nėra. Vis dėlto yra nemažai žmonių, kuriems šaltalankių aliejaus naudojimas išoriškai padėjo sumažinti odos problemas. Jis tinka net jautriai odai, kuriai daugelis priemonių netinka.
Labai vertingas šaltalankių aliejus: jis gydo uždegimus, žaizdas, opas, malšina skausmą, veikia antimikrobiškai. Šaltalankių preparatai gali būti naudojami ir išoriškai – aukštos kokybės šaltalankių aliejus ypač rekomenduojamas ir stomatologijoje, ir urologijoje, ir ginekologijoje, ir oftalmologijoje, ir liaudies medicinoje.
Uogų sultys – tikras vitaminų lobynas. Jų gerti rekomenduojama, kai organizme yra vitaminų trūkumas arba mažakraujystė.
Augalo lapai gali būti naudojami ir vonioms, jie puikiai tinka perplauti galvai, naudojami kosmetikoje. Mokslinėse publikacijose yra nuorodų, kad tinka naudoti plinkant, odos elastingumui gerinti.
Šaltalankių uogų nepatartina vartoti padidėjus skrandžio sulčių rūgštingumui, pakilus arteriniam kraujospūdžiui, viduriuojant, sergant lėtine tulžies pūslės akmenlige, kasos uždegimu. Perdozavus gali kilti nerimas, nemiga, net širdies ritmo sutrikimų.
