Aš nuolat esu įsitempusi ir dėl visko jaudinuosi. Nerimauju dėl sveikatos, darbo, vaikų, pinigų. Dėl kamuojančio streso negaliu atsipalaiduoti. Kaip atsikratyti kasdienio nerimo ir baimės jausmo? Ačiū. Neringa
Konsultuoja Ingrida Gereksonė Merle
Sveika Neringa,
Dėkoju už klausimą. Iš tėvų ar kitų artimos aplinkos žmonių vaikystėje mes perimame mąstymo ir problemų sprendimo modelius. Taigi, jausti nuolatinį stresą mes išmokstame. Kartą vienos klientės paklausiau, iš kur ji žino, kaip reikia spręsti kylančias problemas. Ji atsakė niekada apie tai nesusimąsčiusi, tačiau tuo pat metu jai prieš akis iškilo nepagrįstai besijaudinančios mamos vaizdas. Mano klientė, kaip ir jos mama, taip pat turėjo polinkį perdėtai jaudintis, net jei problemos būdavo tik įsivaizduojamos. Anot, K. G. Jungo, „pirma mūsų gyvenimo dalis priklauso kitiems žmonėms”. Vaizdinys, kurį turime apie save ir pasaulį, yra suformuotas kitų žmonių. Mes perimame svetimas mintis ir laikome jas savomis. Suprasti tai yra pirmas žingsnis išsilaisvinimo link.
Kaip atsikratyti nuolatinio nerimo ir baimės jausmo? Tam, kad pasikeitimai įvyktų, pirmiausia turite priimti sprendimą, kad norite nutraukti dabartinę būseną ir tvirtai nuspręsti, kaip norite jaustis. Griežtai sau pasakykite: „Gana. Jau pakankamai prisikentėjau.” Apsispręskite, kad nuo šiol būsite rami ir laiminga.
Jei nepavyksta, pasikalbėkite su savimi. Skirkite sau laiko ir apmąstykite savo gyvenimą. Užduokite sau klausimą: kokią įtaką įprotis dėl visko nerimauti darė mano gyvenimui iki šiol? Pagalvokite. Tada paklauskite savęs: ar tai padėjo man tapti laimingesne, sveikesne, užsidirbti daugiau pinigų? Ar noriu visą likusį gyvenimą taip gyventi? Ar turiu laiko nerimui? Jei kylantis atsakymas yra „ne”, tuomet galima judėti pirmyn.
Labai svarbu vizualizuoti ir pajausti savo norimą rezultatą – naująją būseną. Aiškiai įsivaizduokite save tokią, kokia norite būti. Vaizdinys turi būti spalvotas ir jums malonus. Prisiminkite situaciją, kai jautėtės labai gerai. Galbūt žvelgėte į kylančią saulę, grožėjotės vandenyno platybėmis ar leidote laiką su mielais žmonėmis. Kas rytą pabudusi priminkite sau apie tai, kaip norite jaustis, ir kur link norite judėti.
Geriausias ir greičiausias būdas išsivaduoti nuo nerimo bei baimių yra keisti savo mąstymo įpročius. Nerimą sukelia mūsų pačių mintys ir įsitikinimai. Esame išmokę kaltininkų ieškoti išorėje ir manome, kad stresą mums sukelia įvykiai ir žmonės. Tačiau atidžiau patyrinėjus pasidaro aišku, kad ne aplinka mus verčia nerimauti, o mūsų pačių interpretacijos bei mintys apie patiriamus reiškinius. Mūsų galvose tūkstančiai vertinančių minčių, kurių mes neįsisąmoniname: „jis neturėjo taip pasielgti; ji turėtų rengtis kitaip; vaikai turi klausyti tėvų; manęs nemyli; aš nereikalingas; jie neteisingai su manimi pasielgė” ir pan.
Susirašykite visus trikdančius įsitikinimus, kylančius jūsų galvoje. Atsipalaiduokite, tada peržvelkite, ką parašėte, ir paklauskite savęs: kas aš esu be šitų minčių? Greičiausiai jūs pastebėsite, kad be jų tampate lengva, laisva ir laiminga moteris. Jei leisite sau tai pajausti, jūs suprasite, o svarbiausia, – patirsite, kad gyvenimas tampa laimingesnis ir šviesesnis. Patyrinėkite, kaip jūs jaučiatės ir kokia esate, kai šiomis mintimis netikite.
Patikrinkite, ar jūsų nerimas turi realų pagrindą. O gal visa tai tik jūsų galvoje. Prisiminkite, kokį nors atvejį iš praeities, kai nepagrįstai nerimavote. Gal teko jaudintis dėl vaikų, o vėliau paaiškėjo, kad vaikai sveiki ir jūs džiaugėtės jų draugija. Prisiminkite įvykius, dėl kurių labai jaudinotės iš anksto, tačiau viskas susiklostė puikiai. Taip jūs pradėsite pastebėti, kaip kyla jūsų baimės ir kaip stipriai jos gali neatitikti realybės. Devyniasdešimt procentų visų tragedijų įvyksta tik mūsų galvose. Kartais pykstančiam ar nerimaujančiam klientui siūlau tokią užduotį. Įsivaizduok, kad nuo dabar praėjo dešimt metų. Tu jau nuėjai gyvenimo kelią, sukaupei patirties ir dabar esi išmintingesnis. Kaip iš šio ateities taško pažvelgus atgal į dabarties momentą atrodo tavo problema? Paprastai žmogus nusišypso ir atsako, kad ji visai nereikšminga. O į klausimą, ką patartum sau jaunesniam, paprastai klientai atsako: “nusiraminti ir atsipalaiduoti, nes viskas bus gerai”.
Protui nurimti gali padėti meditacija, įvairios kūno praktikos. Nors problemų jos neišsprendžia ir mąstymo įpročių nepakeičia, tačiau kaip pagalbinė priemonė yra puiki.
Pasidalinsiu viena meditacija, kuri gali padėti jūsų situacijoje. Atsisėskite patogiai, nurimkite, susitelkite į save. Stebėkite savo mintis. Jų gali būti labai daug. Stebėdama jas pavadinkite pasirinktu vienu paprastu žodžiu. Pavyzdžiui, jei mintys sukasi apie darbą, suteikite pavadinimą „darbas“, o jei galvojate apie vaikus – „vaikai”. Įsivaizduokite, kaip šį pavadinimą užrašote baltame fone. Stebėkite šias mintis, kol jos išnyks. Tuomet jums kils naujos mintys. Joms taip pat duokite pavadinimą. Stebėkite, kaip mintys atsiranda ir pasitraukia vėl ir vėl. Duokite joms visoms pavadinimus ir stebėkite toliau. Labai gerai tokią meditaciją daryti ryte. Pradėkite nuo trijų minučių per dieną ir palaipsniui ilginkite iki dvidešimties minučių. Kartais mintys gali būti labai intensyvios ir jūs norėsite į jas reaguoti emociškai. Tuomet priminkite sau, kad tai vyksta tik jūsų galvoje.
Jei turite galimybę, taip pat siūlyčiau kreiptis pas koučerį, kuris dirba su mintimis ir įsitikinimais. Pradėkite nuo mažų dalykų ir nereikalaukite iš savęs didelių rezultatų. Pokyčiai ateis po truputį, tačiau užtikrintai. Praktikuokite ir pamatysite rezultatus.
Ingrida Gereksonė Merle
Koučerė, NLP trenerė
Savilyderystės studija
Individualios konsultacijos ir mokymai.
savilyderyste@gmail.com
