Kai Lietuva grįžo į Europos šeimą, čia su įprastiniu kavos kultu ėmė konkuruoti ir arbata. O kokios jos tik nėra: ir seniai žinoma juodoji, ir žalioji, raudonoji, baltoji. Verslo gyslelę greit užuodę veikėjai vienas po kito ėmė steigti prabangias ir stilingas arbatos, taip pat jos gėrimo aksesuarų parduotuvėles.
Dabar, kai iš kelionių po egzotiškas šalis sunku ką nors rasti lauktuvėms kaip tuos pačius Kinijoje pagamintus suvenyrus, arbata tampa geriausia dovana. Ypač, jei ji iš tos pačios Kinijos, Indijos ar Šri Lankos.
Pakalbėkime apie žaliąją arbatą. Ji gaminama iš tų pačių arbatžolių kaip ir juodoji. Saulei tekant į arbatkrūmių laukus išeina moterys ir vyrai ant pečių nešini aukštais ir siaurais pintais krepšiais, ilgomis plonomis lazdelėmis. Jomis pamatuoja, kiek šviežių lapelių išaugino arbatmedis. Juos nuskina. Dažniausiai pagal standartus būna trys – penki lapeliai. Iš jų rankomis pagaminta arbata – aukščiausios klasės ir 100 gramų kainuoja iki pusantro šimto litų.
Žemiau esantys arbatos lapeliai mažiau vertinami ir gerokai pigesni. Gaminant juodąją arbatą nuo krūmo nuskinti lapeliai ilgai džiovinami gryname ore, iš jų išsiskiria fermentai, paveikia augalinius audinius, todėl šie pasidaro rusvi. Tai – fermentacijos procesas. Jis prailgina arbatos tinkamumo laiką. Ji – stipri ir turi šiek tiek kartumo.
Gaminant žaliąją arbatą palaukiama, kol lapeliai šiek tiek apvys, o po to, kad gėrimas išliktų natūralaus skonio, fermentacija sustabdoma juos greitai ir staigiai pakaitinant.
Trijų dienų žaliosios arbatos dieta
1 diena. Penki puodeliai žaliosios arbatos ir penki rupių miltų raguoliai.
2 diena. Šeši puodeliai žaliosios arbatos ir trys kietai virti kiaušiniai.
3 diena. Septyni puodeliai žaliosios arbatos ir trys valgomieji šaukštai medaus.
Paskutinį puodelį reikia išgerti likus dviem valandoms iki miego, kad nekamuotų nemiga. Per tris dienas galite netekti porą kilogramų.
Arbatos skonį lemia jų rinkimo būdas. Kuo šviežesni rankomis skinti lapeliai – tuo skanesnė arbata. Japonai natūralų arbatos skonį išsaugo apdorodami ją karštais garais.
Kai kurios arbatžolės yra skrudinamos orkaitėje ar krosnyje. Nebrangias arbatas gamina technikos aparatai, kurie reguliuoja standartinę skrudinimo trukmę bei džiovinimo temperatūrą.
Laisvai susukta arbata tarsi sauja žolių. Ji – lengvo ir tauraus skonio, Stangriai susuktos arbatžolės – maži rutuliukai, kurie užpilti karštu vandeniu išsitiesia lyg džiunglės. Ši arbata itin stipri.
Išilgai susuktų lapelių arbatžolės būna vidutinio stiprumo.
Kinai gamina ir dekoratyvines arbata. Jie arbatžolių lapus ir jaunus ūglius susuka gėlės žiedą, kuris užplikytas lėtai ir poetiškai ima skleistis.
Žalios arbatos spalvų paletė – nuo smaragdo iki pistacijų. Brangiųjų arbatų lapeliai ties viduriu žali, o krašteliai – rausvi ir fermentuoti. Kokybiškos arbatžolės yra minkštos, nesutrupėjusios, nesupjaustytos. Trinamos tarp pirštų jos nevirsta milteliais. Dar vienas kokybės testas: užplikius jos skleidžia žolių ir gėlių kvapą ir neatsiduoda šienu. Tikrąjį jos kvapą užuodi tik tada, kai pakeli puodelį prie lūpų.
Geros arbatos lapeliai vandenyje išsiskleidžia. Gėrimas skaidrus, kad ir kiek kartų ją plikytum Ataušusios arbatos paviršiuje matyti vaivorykštės spalvų plėvelė, sudaryta iš eterinių aliejų, kurie jai suteikia aromatą.
Norėdami paruošti arbatos dviem žmonėms imame 400 ml arbatinuką ir po beriame keturis šaukštelius arbatžolių. Suberiame jas į verdančiu vandeniu sušildytą arbatinį. Po to arbatžoles užpilame 80-85 laipsnių vandens.
Vanduo tinkamas plikyti tuomet, kol virdulyje jis tik burbuliuoja, o ne visiškai kunkuliuoja. Čia turi išlikti deguonies. Užplikytą arbatą reikia palaikyti porą minučių. Tas pačias arbatžoles galima plikyti penkis – šešis kartus.
Pirmojo plikymo arbata gali būti rūgštoka, todėl gurmanai dažnai ją išpila lauk. Jie ima mėgautis tik antrojo plikymo gėrimu, kuris būna sodresnio skonio bei spalvos.
Žalioji arbata stimuliuoja psichiką ir mažina nuovargį daug efektyviau nei kava ar juodoji arbata. Čia yra atmintį gerinančios ir mąstymą spartinančios gliutamino rūgšties bei energijos teikiančio vitamino C. Žalioji arbata geriama onkologinių ligų profilaktikos tikslais, taip pat lėtinius senėjimo procesus. Ji padeda organizmui pašalinti radioaktyvias medžiagas ir sunkiųjų metalų druskas.
Šis gėrimas slopina apetitą ir spartina riebalų deginimą. Todėl tai puiki priemonė besiliekninantiems.
Rytiečiai žaliąją arbatą gardina įvairiais priedais. Dažnai jazminų žiedais ir pumpurėliais. Itin savotiška žalioji arbata su auksinių lotosų žiedais – jai būdingas medaus saldumas ir vaiskus, ilgai išliekantis aromatas. Kai kurių rūšių arbata aromatizuojama su dobilais ar orchidėjomis.
Nebrangios, tačiau itin kvapios žaliosios arbatos aromatizuojamos natūraliais jazminų, rožių, žemuogių, bergamočių aliejais. Jei po bemiegės nakties nori atrodyti žvaliai ir lakstyti kaip užsukta, išgerk porą puodelių žaliosios su ženšeniu.
Europiečiai gurmanai žaliąją arbatą geria gryną, be jokio cukraus, vaisių ar pieno. Kinai žaliąją arbatą užkanda bananu. Atpjaunamas dviejų-trijų centimetrų banano gabaliukas ir (dviem porcijoms) užplikomas kartu su arbata. Galima į arbatžoles įdėti porą svogūnų laiškų, imbiero šaknies.
