Dešimt mažai žinomų faktų apie jūsų svorį

0

mitybaMokslas vietoje nestovi ir mokslininkų nuomonė apie tai, ką mes vos prieš kelerius metus manėme esant tiesa, gali būti radikaliai pasikeitusi. Negana to, atsiranda vis nauji faktoriai, darantys įtaką mūsų svoriui ir gebėjimui atsikratyti nereikalingų kilogramų, rašo newsme.com.ua.

Dabar dauguma mokslininkų iš naujo pažvelgė į svorio santykį su genetika, nėštumu ir įvairiais mūsų organizme vykstančiais cheminiai procesais.

1. Tai iš tiesų genetika. Kai mokslininkai pirmą kartą aptiko geną, atsakantį už polinkį į nutukimą ir II tipo diabetą, jie jį taip ir pavadino – „Nutukimo genas“. Šį geną paveldėję žmonės paprastai turi antsvorio. Dvigubą šio geno kopiją (iš abiejų tėvų) paveldėjusiems žmonėms diabeto rizika išauga 40 procentų, o nutukimo rizika – 60 procentų. Maždaug 16 procentų žemės gyventojų turi dvigubą nutukimo geno rinkinį, o pusė – vieną nutukimo geną.

Dabar mokslininkai mano, kad svorį veikiančių genų yra ne vienas, o gerokai daugiau – per šimtą. Nors jie mūsų svorį veikia mažiau nei nutukimo genas, tačiau vis tiek šen bei ten prideda po papildomą kilogramą.

Vis dėlto, genų nulemtas polinkis nėra bausmė iki gyvos galvos. Reguliarios treniruotės ir sveika mityba labai sumažina nutukimo riziką net ir esant genetiniam polinkiui į jį.

2. Kai kurie žmonės turi tiesiog daugiau riebalinių ląstelių. Kartais šis skirtumas išties milžiniškas – vieni žmonės riebalinių ląstelių gali turėti net dvigubai daugiau nei kiti. Tokiu atveju net ir numetus svorio, riebalinių ląstelių kiekis lieka toks pats. Tuščios ir alkanos, jūsų organizme jos lauks savos valandos ir „tikėsis“, kad kažkada vėl bus pripildytos riebalų. Lyg tokios neteisybės nepakaktų – antsvorio turinčių žmonių riebalinės ląstelės geba sukaupti daugiau riebalų!

Iš kur organizme atsiranda tos riebalinės ląstelės? Jos pradeda formuotis vaikystėje ir šis procesas užtrunka maždaug iki pilnametystės. Daugiau riebalinių ląstelių turinčių žmonių organizmuose jos pradeda formuotis anksčiau (jau nuo dvejų metukų) ir, matomai, vystosi greičiau, lyginant su laimingaisiais, turinčiais mažiau riebalinių ląstelių.

Nors riebalinių ląstelių skaičiaus jūs kontroliuoti negalite (tai, greičiausiai, taip pat nulemta genetikos), jūs galite jų „nepermaitinti“. Juk svarbiausia ne tokių ląstelių skaičius, o jų dydis ir gebėjimas kaupti riebalus.

3. Jūsų motinos nėštumas nulėmė jūsų likimą. Vaisiaus vystymąsi neigiamai veikia ne tik rūkymas ar alkoholis. Saldus ir riebus maistas pradeda jums kenkti dar iki gimimo. Antsvorio turinčių saldų ir riebų maistą mėgstančių nėščiųjų, lyginant su normalaus svorio besilaukiančiomis moterimis, vaisiai gauna daugiau gliukozės ir laisvųjų riebalų rūgčių. Šis perteklius neigiamai veikia būsimo vaiko medžiagų apykaitą ir hormonų sistemą.

4. Jūs galite pakeisti savo medžiagų apykaitą. Tai, kaip jums sunku ar lengva sudeginti nereikalingas kalorijas ir riebalus, nulemia metabolizmas. Vis dėlto, lėtesnę medžiagų apykaitą galima pagreitinti. Geriausia tai daryti reguliariai sportuojant, ypač tokiu atveju tinka jėgos pratimai. Raumenys sudegina daugiau kalorijų, nei riebalų masė. Be to, po treniruotės medžiagų apykaita išlieka aktyvesnė dar apie porą valandų. Kad medžiagų apykaita nesulėtėtų, reikia valgyti ne rečiau kaip kas keturias valandas.

5. Stresas prideda papildomų kilogramų. Stresas – tai pats tiesiausiais kelias link netikėtai burnoje atsidūrusios šokolado plytelės. Stresą sukeliančios aplinkybės (viršininko priekaištai, konfliktas su anyta ar blogi atžalos pažymiai) verčia jus norėti angliavandenių turinčio maisto, nes jis gali nuraminti jūsų įtemptus nervus. Jeigu toks mechanizmas taps reguliariu, jis pradės veikti priešingai – negavęs trokštamo šokolado, organizmas ims gaminti streso hormonus.

6. Daugiau miegokite – greičiau lieknėsite. Jeigu miegate mažiau nei 7-8 valandas, tai nusprendę atsikratyti antsvorio, neskubėkite rinktis veiksmingiausios dietos ar skubėti į treniruoklių salę. Verčiau atsigulkite ir pamiegokite. Miego stygius skatina alkio jausmą ir svorio augimą. Taip nutinka todėl, kad miego trūkumas – toks pats procesas, pažeidžiantis hormonų pusiausvyrą. Jis verčia organizmą gaminti mažiau leptino (už sotumo jausmą atsakingo hormono) ir daugiau grelino (už alkio jausmą atsakingo hormono). Todėl žmogus be jokios priežasties nuolat jaučiasi alkanas.

7. Virusas skatina nutukimą. Čiaudėji? Lauk papildomų kilogramų. Adenovirusai, sukeliantys ūmias respiratorines infekcijas, gali būti nutukimo priežastimi. Naujausių tyrimų rezultatai rodo, kad adenovirusai gali didinti ne tik riebalinių ląstelių kiekį organizme, bet ir riebalų kiekį jose. Buvo nustatyta, kad nutukę žmonės turi daugiau adenoviruso-36 (viena iš adenovirusų rūšių) antikūnių, nei normalaus svorio žmonės.

Neatmetama galimybė, kad netrukus atsiras ir skiepai nuo nutukimo viruso. Primena fantastiką? Bet taip pat neįtikėtinai vos prieš kelerius metus skambėjo ir skiepai nuo gimdos kaklelio vėžio, o dabar tai absoliučiai realu.

8. Prie šokolado galima įprasti. Matant trokštamą skanėstą, šokolado mėgėjų smegenyse suaktyvėja tos pačios zonos, kaip ir svaigiuosius gėrimus išvydusių alkoholikų. Beje, tai galioja ne tik šokoladui, bet ir bet kokiam kitam mėgstamam maistui: bulvių traškučiams, saldiems gazuotiems gėrimams ar ledams. Tai gali būti susiję su dopaminu – hormonu, siejančiu motyvaciją su malonumu. Nutukę žmonės turi mažiau šio hormono receptorių, todėl norint gauti pasitenkinimą iš mėgstamo produkto, jie turi jo suvalgyti daugiau.

„Produktomanų“ elgesys dažnai primena narkomanų manieras – užeina toks noras suvalgyti mėgstamą maisto produktą, kad nepajėgiama jo atsisakyti net laikinai, jo užvalgius sumažėja stresas, valgant juntamas malonumas, vėliau aplanko kaltės jausmas, be to, dažnai ši priklausomybė slepiama nuo aplinkinių.

Naujausi tyrimai nustatė, kad narkomanų ir „produktomanų“ smegenyse vykstantys cheminiai procesai yra labai panašūs. Šis faktas atkreipė Pasaulio sveikatos organizacijos dėmesį. Vadinasi, esmė slypi ne „apsiryjėlių“ savidisciplinos stygiuje, kaip buvo manoma iki šiol.

9. Ausų infekcijos gali pakeisti jūsų skonį. Vaikystėje dažnai ausų infekcijomis sirgusių žmonių skonio receptorių jautrumas neretai būna sumažėjęs, nes minėtos infekcijos pažeidžia ypatingą nervą, esantį vidinėje ausyje. Tokiems žmonėms labai sunku pajausti skonio pojūčių niuansus, jiems nuolat norisi paįvairinti savo meniu, o jei trokšta kažko saldaus, tuomet privalo suvalgyti daug saldumynų.

Todėl vaikystėje dažnai ausų ligomis sirgę žmonės antsvorio turi dukart dažniau. Kaip žinia, nervai neatsistato, todėl išeitis viena – privalome žinoti savo silpnąsias vietas ir kontroliuoti save, stengtis valgyti lėtai, mėgautis kiekvienu kąsneliu, o riebius ir saldžius produktus pakeisti mažiau kaloringais. Taip saldainius galima pakeisti vaisiais, o sviestą – augaliniu aliejumi.

10. Antioksidantai veikia ir kaip antiriebalai. Laisvieji radikalai dabar kaltinami ne tik dėl ankstyvo senėjimo, bet ir dėl nutukimo. Tokie antioksidantai, kaip vitaminas C, kovoja su laisvaisiais radikalais – atitolina senėjimo procesus ir nutukimą, padeda greičiau deginti riebalus organizme. Jeigu norite gauti daugiau antioksidantų, atsisakykite greito maisto ir daugiau valgykite vaisių bei daržovių.

Dalintis:

Palikti komentarą