Kad žmogaus organizmas normaliai funkcionuotų, reikalinga geležis, kurios mums trūksta nuolatos. Ji dalyvauja kraujotakos procesuose, yra hemoglobino dalis, todėl esant trūkumui prasideda mažakraujystė.
Geležies yra viskame, ką valgome ir ji beveik neišsiskiria iš organizmo. Iš gaunamos geležies 57 proc. tenka kraujo hemoglobinui, iš jų 7 proc. – raumenims, 16 proc. susiję su audinių metalų fermentais, 20 proc. yra atsarga, atidedama kepenyse, blužnyje, kaulų čiulpuose ir inkstuose. Su šlapimu prarandama vos 0,02-0,8 mg geležies per parą, o reikiama dienos norma yra tik 3-5 mg. Tuomet kodėl taip dažnai mums trūksta geležies? Štai priežastys:
- Moterys nuo geležies trūkumo kenčia dažniau nei vyrai: jos netenka daug gelgežies per mėnesines, nėštumo, laktacijos laikotarpiu.
- Žmonės įprastai nemažai geležies netenka per chirurgines operacijas, esant kitokiam kraujavimui (nosies, inkstų, opų, žaizdų).
- Geležies trūkumui turi įtakos ir skurdi mityba, blogai sudaryta dieta po pasninkų bei tiesiog netinkamas pasninkavimas.
- Mažas fizinis aktyvumas, ląstelių kvėpavimo pažeidimai taip pat yra priežastis atsirasti geležies trūkumui.
- Staigūs gyvenimo būdo ir mitybos rėžimo pokyčiai, rafinuotų produktų gausa, pieno dieta be vaisių ir augalinių produktų, saldumynai, miltų gaminiai, ledai, saldainiai, rūkyti gaminiai, konservai taip pat iššaukia geležies deficitą.
- Per daug fosfatų maiste trukdo pasisavinti geležį.
- Kur kas sunkiau pasisavina geležį vyresnio amžiaus žmonės.
Geležies trūkumą galima identifikuoti pagal odos blyškumą, raudonio nebuvimą, nesveiką odą, dažną galvos skausmą, dirglumą, paviršinį ir padažnėjusį kvėpavimą, atsiradusių virškinamojo trakto ligų, vidurių užkietėjimo, pykinimo, vėmino, plaukų slinkimo, plonų ir trapių nagų, įtrūkimų burnos kampučiuose, nuovargį.
Geležies šaltiniai: slyvų sultys, džiovinti abrikosai, žemuogės, vyšnios, avietės, braškės, persikai, serbentai, razinos, svogūnai, dilgėlės, petražolės, krapai, kiaušiniai, kakava, jaunų ropių lapai, ridikai, garstyčios, morkos, rėžiukai, kiaulpienės lapai, rūgštynės, žalieji žirneliai, pomidorai, kopūstai, česnakai, lęšiai, salotos, krienai, pupelės, agurkai, obuoliai, kriaušės, riešutai, moliūgų, saulėgrąžų sėklos, daiginti kviečiai, sėlenos, liežuvis, kepenys, jautiena, žuvis.
