Plikimas – tai dalies ar visų plaukų iškritimas, kuris priklauso nuo žmogaus amžiaus, lyties, sveikatos būklės, paveldėjimo, vartojamų vaistų.
Atpažinti ligą galima pastebėjus padidėjusį galvos plaukų slinkimą, plaukų retėjimą visame galvos plote, viršugalvio, kaktos ir smilkinių srityse.
Taip pat gali būti pažeistos ir kitos kūno dalys: antakiai, blakstienos, pažastų ar gaktos sritys, kūno gyvaplaukiai.
Plaukų netekimas neigiamai veikia organizmą, nes jie padeda išsiskirti prakaitui, saugo odą nuo mechaninių, terminių pažeidimų, jonizuojančio spinduliavimo, atlieka lytėjimo, estetinę funkciją.
Plikimas gali būti androgeninis, kai sutrinka odoje esančių vyriškų hormonų apykaita, dalyvaujanti plaukų augime; židininis arba lizdinis – priežastys nėra aiškios; difuzinis plikimas atsiranda po gimdymo, didelio karščiavimo, operacijų, infekcinių ligų, laikantis nesubalansuotos dietos, greitai netenkant svorio, trūkstant geležies, cinko, sergant skydliaukės ir kitomis ligomis, vartojant kai kuriuos medikamentus; randinis plikimas atsiranda dėl traumų; plikimą gali lemti ir įgimti plaukų augimo sutrikimai.
Androgeninis vyrų plikimas pasireiškia padidėjusiu plaukų slinkimu šukuojantis, vėliau kaktos, viršugalvio, smilkinių sričių praretėjimu.
Moterims pastebimas plaukų retėjimas viršugalvio ar visame galvos plote. Vyrai pradeda plikti brandos amžiuje, o moterys – po 60 metų.
