Medus – vienas seniausių natūralių maisto produktų. Meduje yra apie 19 proc. vandens, daug angliavandenių, 1,5–5 proc. sacharozės, iki 10 proc. mineralinių medžiagų (geležies, kalio, kalcio, magnio), taip pat vitaminų (septyni B grupės vitaminai, A, C, E, H, K, PP), fermentų, fitoncidų, aromatinių bei baktericidinių medžiagų. Medus stiprina organizmą, suteikia energijos, slopina uždegimus, skausmą, mažina nervingumą, lengvina atsikosėjimą. Medus naudojamas gydant gastritą, opaligę, dantenų uždegimus, periodonto ligas, greitai grąžina jėgas po patirto streso, ligos ar traumos. Medus vartojamas sergant gerklės ligomis, kosuliu, medaus kompresais dezinfekuojamos žaizdos, sunkiai gyjančios opos. Liaudies medicina teigia, kad medus padeda ir nuo nemigos.
Kiek vartoti? Suaugęs žmogus per dieną gali suvalgyti 60–90 g medaus. Medus vertinamas taip: pakabinus medaus, šaukštas apsukamas aplink (oro temperatūra turi būti iki +18°C), jei srovė nenutrūksta, medus laikomas subrandintu. Bitininkystės produktus (bičių duonelę, žiedadulkes) reiktų vartoti 1–3 mėnesių periodais, o medų vietoje cukraus galima vartoti visą laiką.
Bičių duonelėje gausu B grupės, A, E, PP, C vitaminų, yra seleno, cinko, geležies. Ji padeda stiprinti regėjimą, atmintį, klausą. Kasdien patartina suvalgyti po vieną arbatinį šaukštelį bičių duonelės.
Žiedadulkių vitaminų kiekis nenusileidžia duonelei. Išskirtinė žiedadulkių savybė – jos nedidina skrandžio rūgštingumo. Dienos metu prieš valgį suvalgykime po vieną šaukštą žiedadulkių.
MEDAUS RŪŠYS
Medus gali būti monoflorinis (vienarūšis, kai bitės suneša medų iš vienos rūšies augalų) ir poliflorinis (daugiarūšis, iš įvairių žydinčių augalų).
Pavasarinis. Gelsvas, švelnus, aromatingas. Padeda gydant gastritą, skrandžio ir dvylikapirštės opaligę. Tinka nuo peršalimo, skatina žarnyno peristaltiką. Šis medus – vienas vertingiausių, organizmas jį labai greitai įsisavina. Stiprina organizmą, širdį, veikia raminančiai.
Liepų. Šviesus, skystas, skaidrus, šiek tiek aitroko skonio. Susikristalizavęs įgauna gelsvą spalvą. Naudojamas gydant kepenų, inkstų, peršalimo ligas (karščiuojant skatina prakaitavimą). Labai vertingas gydant slogą, anginą, gerklės skausmą.
Grikių. Tamsiai rausvas, beveik rudas. Aštresnio kvapo bei skonio grikių medus turi daug geležies, todėl padeda stiprinti kraują, raminti nervus. Labai naudingas moterims, ypač menopauzės laikotarpiu, taip pat nusilpus organizmui, sergant akmenlige, onkologinėmis ligomis. Tai vienintelis medus, kurį galima vartoti sergant cukriniu diabetu.
Rapsų. Baltas arba šviesiai gelsvas, kartokas, švelniai malonaus kvapo. Vartojamas, kai yra padidėjęs skrandžio rūgštingumas. Tai mažiausiai vertingas medus, daugiau naudojamas kaip papildas konditerijoje.
Dobilų. Šviesiai gelsvas, švelnaus malonaus skonio. Susikristalizuoja smulkiomis kruopelėmis ir įgauna beveik baltą spalvą. Didina skrandžio rūgštingumą, gydo kepenų ligas.
Viržių. Aštrus tamsiai gelsvas kreminis medus turi daug baltymų. Beje, labai paplitęs Škotijoje. Medus stiprina širdį, plečia kraujagysles, peršalus padeda išvalyti karkalus iš plaučių. Naudojamas sergant sąnarių inkstų, šlapimo pūslės, prostatos ligomis. Tačiau šio medaus nuolatos vartoti negalima.
Aviečių. Šviesus, stiproko skonio. Naudinga vartoti, kai kankina sloga, skauda gerklę.
Pievų. Surinktas iš daugelio augalų žiedų, yra geltonas arba gelsvai rusvas. Turi daug B ir C grupės vitaminų, aromatinių medžiagų. Rekomenduojamas gydant peršalimo ligas, nuo galvos skausmo, nemigos.
Lipčiaus. Tamsus, tirštokas, aštraus skonio. Tai pats vertingiausias medus, turintis net 32 mineralines druskas (įprastai meduje yra 10 mineralinių druskų). Daug lipčiuje ir šarminių metalų – kalio ir natrio druskų.
!!! Kai kurios retai pasitaikančios medaus rūšys turi nuodingų arba toksinių savybių. Toks medus gali būti surenkamas iš viržinių šeimos augalų – rododendrono, azalijos ir andromedos. Nuodingais medaus komponentais yra acetilandromedolas ir kiti reti alkaloidai bei gliukozidai.
