Neįmanoma gyventi visiškai išvengiant stresą sukeliančių įvykių ir aplinkybių. Stresas yra neatsiejama gyvenimo dalis ir dažnai gali būti net naudingas sveikatai. Kontroliuojamas stresas yra puiki paskata veikti, padeda pasiekti geresnių rezultatų, išlikti budriam ir išvengti pavojų. Susidūrus su stresą keliančia aplinkybe mūsų organizmas ją įvertina kaip mažiau ar daugiau grėsmingą ir išskiria hormonus, kurie skatina neigiamas ar teigiamas emocijas.
Atsiradus stresinei situacijai kūnas pasiruošia veikti – „kovoti arba sprukti“. Tai galima palyginti su sportininko startu – raumenys įsitempia, padažnėja kvėpavimas. Širdis pradeda plakti stipriau, smegenis pasiekia daugiau kraujo, nežymiai pakyla kūno temperatūra. Tai nėra blogai, tačiau ilgai trunkanti įtampa ar keletas stresą keliančių aplinkybių, veikiančių mus vienu metu, gali pakenkti ir išsekinti organizmą. Tokia įtampa ne tik sukelia emocinį sąmyšį, bet taip pat gali paveikti įvairius organus ir sistemas, bei sukelti įvairias ligas. Kokios kūno sritys nukenčia labiausiai?
- Imuninė sistema. Patiriamas stresas energiją, iš su liga kovojančių sistemų nukreipia į raumenis ar smegenis,tad silpnėja pasipriešinimas ligoms. Susilpnėjus imuninei sistemai dažniau sergama sloga, gripu, atsiranda skaudulių, lėčiau gyja žaizdos.
- Plaukai. Tai gan dažna stresą patiriančių žmonių problema. Plaukai ima slinkti, galimas net stiprus plikimas.
- Smegenys. Ilgai trunkanti įtampa gali tapti nervinio išsekimo priežastimi – žmogus nebepajėgia susidoroti su kasdieniu krūviu.
- Burna. Pervargus nuo per didelės įtampos dažnai atsiranda burnos gleivinės opų.
- Raumenys. Patiriantiems stresą žmonėms dažnai pasireiškia nežymus raumenų trūkčiojimas ar net nervinis tikas. Nevalingai susitraukiantys pečių bei kaklo srities raumenys ima skaudėti ir prisideda prie nuolatinių galvos skausmų.
- Oda. Streso metu sumažėja kraujo tiekimas odai, kas gali sukelti ūminę egzemą, psoriazę, paskatinti žvynelinės ar kitų odos ligų paūmėjimą.
- Plaučiai. Patiriant stresą kvėpavimas pagilėja, o tai sukelia bronchų spazmus, edemą ir padidėjusį gleivių išsiskyrimą. Pastebima, jog stresas sukelia dažnesnius astmos priepuolius.
- Širdis. Širdis pradeda dažniau plakti, pakyla kraujospūdis, didėja cholesterolio koncentracija ir mažėja hemoglobino kiekis kraujyje. Streso metu organizme vykstantys pokyčiai pablogina koronarinę kraujotaką, sąlygoja trombų formavimąsi ar aterosklerotinės plokštelės plyšimą. Ūmus stresas tampa miokardo infarkto, stenokardijos priepuolio, hipertoninės krizės ar prieširdžių virpėjimo priežastimi.
- Reprodukciniai organai. Stresas moterims gali sutrikdyti mėnesinių ciklą, bei yra viena pagrindinių vyrų impotencijos bei priešlaikinės ejakuliacijos priežastis.
- Virškinamasis traktas. Stresas sukelia bei komplikuoja daugelį virškinamojo trakto ligų: gastritą, opas, sudirginto žarnyno sindromą, kolitą. Dažnai pasireiškia nevalingi žarnyno spazmai, skausmas, vidurių užkietėjimas, viduriavimas ar pykinimas.
- Šlapimo pūslė. Sukeliami šlapimo pūslės sutrikimai.
Nuolatinė įtampa turi įtakos mūsų psichinei ir fizinei sveikatai, ir nors stresinės situacijos kartais būna neišvengiamos, tačiau yra keletas būdų, kaip sumažinti įtampą:
REGULIARIAI PAILSĖKITE. Trumpos poilsio pertraukėlės padės sumažinti įtampą ir atsigauti po intensyvaus protinio ar fizinio darbo.
SUSIPLANUOKITE KIEKVIENĄ DIENĄ. Susirašykite, ką turite padaryti, neužsikraukite per daug, nežadėkite darbo atlikti greičiau nei įmanoma, kitos užduoties imkitės tik įveikę pirmąją.
BŪKITE REALISTAS. Stenkitės neprisiimt per daug darbų ir jei tenka ką nors pakeisti, nesijauskite dėl to kaltas.
REGULIARIAI MANKŠTINKITĖS. Fizinė veikla mažina įtampą, padeda užmigti, išlieti susikaupusius jausmus, pamiršti rūpesčius. Mankštinkitės jums maloniu tempu.
ATSIPALAIDUOKITE. Atsipalaidavimas mažina galvos, raumenų skausmus, miego sutrikimus. Meditacija ir joga – puikios atsipalaidavimo priemonės.
PASIKALBĖKITE APIE SUNKUMUS. Išsipasakokite savo draugui, sutuoktiniui ar šeimos nariams. Net jei nesulauksite patarimo, jums gali palengvėti vien dėl to, kad išsipasakojote.
BENDRAUKITE SU ŽMONĖMIS. Domėkitės ne vien darbu ir namais, nepamirškite draugų, užsiimkite kultūrine ar kita veikla už šeimos ir darbo ribų.
ATOSTOGAUDAMI AR PER ŠVENTES KUR NORS IŠVAŽIUOKITE. Jei žinote, jog atostogų metu pulsite dažyti sienas ar valyti langus, geriau išvažiuokite.
NENORĖKITE VISKO PAKEISTI IŠ KARTO. Būtų gerai, jei svarbios gyvenimo permainos nevyktų visos iš karto. Jei įmanoma, gyvenimą keiskite pamažu.
PASITARKITE SU GYDYTOJU. Jei jums nepavyksta suvaldyti įtampos, jaučiate kokius nors fizinius simptomus ar apėmė depresija – kreipkitės į gydytoją, jo patarimai jums padės.
Milda Mockienė
Nesergu.lt
