Svarainis (Cydonia) – tai erškėtinių šeimos krūmas arba medis, užaugantis iki 5 m aukščio ir sunokinantis stambius geltonos spalvos vaisius, panašius į obuolius arba kriaušes. Tie vaisiai kieti ir aromatingi.
Svarainis labai senas kultūrinis augalas, žinomas jau daugiau negu 4000 metų. Jo tėvyne laikoma Užkaukazė ir šalia jos esanti Turkija bei Iranas.
Svarainio vaisiuose yra daug vitamino C, įvairaus cukraus, organinių rūgščių, pektininių ir rauginių medžiagų, polifenolių ir gana daug įvairių mineralinių medžiagų – kalio, kalcio, magnio, fosforo, vario, geležies. Šiuose vaisiuose yra ir rūgšties, todėl jie, kaip ir kriaušės, skatina tulžies išsiskyrimą. Svarainio vaisių žievelėse yra eterinių aliejų, o sėklose – gleivių, riebiojo aliejaus, glikozidų, rauginių medžiagų ir krakmolo. Svarainio lapuose yra rauginių medžiagų.
Švieži svarainio vaisiai valgomi retai – jie saldžiarūgščiai, bet labai gaižūs. Dažniausiai jie verdami arba kepami ir valgomi su mėsos patiekalais. Be to, iš šių vaisių verdami skanūs kompotai, gaminami drebučiai ir marmeladas.
Svarainis – nuo skrandžio ir žarnyno ligų
Dar Avicena svarainio sultimis, sumaišytomis su medumi ir actu, gydydavo kepenų bei skrandžio ligas. Dabar gerai žinoma, kad svarainio vaisiai padeda gydyti skrandžio sutrikimus, viduriavimą, kolitą, ūmų gastroenterokolitą, stabdo skrandžio kraujavimą. Virtų sutrintų vaisių košele malšinamas vėmimas, o sulčių pavilgais – išangės įtrūkimai. Svarainio sėklų nuoviras švelniai laisvina vidurius ir stabdo vidaus organų kraujavimą.
Sergant skrandžio uždegimu, rekomenduojama gerti svarainio lapų antpilą. 5 g lapų reikia užpilti 1 stikline karšto vandens, uždengti, 15 minučių palaikyti verdančio vandens vonelėje, 45 minutes palaukti, perkošti ir vartoti po 2 valgomuosius šaukštus 3-4 kartus per dieną, prieš valgį. Likusį antpilą šaldytuve galima laikyti 3 paras.
Svarainio sėklos gydo peršalus
Svarainio sėklas dengiančioje plėvelėje yra labai daug gleivingų medžiagų. Norint išgauti gleives, reikia 10 g sėklų butelyje užpilti 1 stikline šilto vandens, užkimšti ir periodiškai suplakti. Tik negalima sėklų susmulkinti, nes tuomet išsiskirtų nuodingasis glikozidas amigdalinas.
Gautas gleives rekomenduojama vartoti po 1 valgomąjį šaukštą 3 kartus per dieną sergant gerklės uždegimu, tracheitu, bronchitu, gastroenteritu, spazminiu kolitu, viduriuojant, kamuojant meteorizmui, atkosint kraujo, kraujuojant iš gimdos.
Svarainio sėklų antpilu galima gydyti kosulį.
10 g sėklų reikia užpilti 1 stikline karšto vandens, 20 minučių pakaitinti verdančio vandens vonelėje, 10 minučių palaukti, perkošti ir gerti po 70-100 g 3 kartus per dieną, prieš valgį.
Svarainių sėklų gleivės
Svarainių sėklos padengtos matine balsva plėvele, kurioje yra apie 20 proc. gleivinių medžiagų. Iš sėklų galima pasigaminti gleivių, turinčių minkštinamųjų ir sutraukiamųjų ypatybių. Gleivėmis gydomi skrandžio ir plonųjų žarnų uždegimai bei infekcijos, spazminis kolitas, pilvo pūtimas, tracheitas, bronchitas, gerklės uždegimas, atsikosėjimas krauju, tepami nudegimai ir sudirginta oda. Šių sėklų emulsijos dedama į losjonus, o jos kompresais gydoma dedervinė. Sergant angina, sėklų gleivėmis rekomenduojama skalauti gerklę.
Gleivės mažina kitų vaistinių medžiagų dirginimą ir lėtina jų įsisavinimą.
Gleivės gaminamos plakant sėklas šiltame vandenyje – stiklinei vandens reikia 10 g sėklų. Sėklų negalima smulkinti, nes iš jų išsiskirs nuodingosios migdolų kvapo medžiagos. Gleivių vartojama po šaukštą 3–4 kartus per dieną.
Svarainis ginekologijoje
Esant gausioms menstruacijoms, ypač klimakteriniu periodu, rekomenduojama gerti sėklų nuovirą, o likus savaitei iki menstruacijų, kasdien į arbatą įdėti gabalėlį svarainio vaisiaus arba 3 kartus per dieną suvartoti po žiupsnelį džiovintų svarainio sėklų.
Svarainis – geležies šaltinis
Šviežiuose svarainio vaisiuose yra labai daug geležies, todėl jie rekomenduojami sergant anemija dėl geležies trūkumo. Galima vartoti svarainio vaisių ekstraktą, kuriame taip pat gausu geležies. Labai naudingas svarainių sirupas, kuris gaminamas taip: susmulkinti svarainio vaisiai užpilami vandeniu, pavirinami, išspaudžiamos jų sultys ir pavirinamos iki sirupo tirštumo.
Svarainis išvalo organizmą
Švieži svarainio vaisiai skatina šlapimo bei tulžies išsiskyrimą ir kartu – rūgštynių rūgšties pasišalinimą iš organizmo. Liaudies medicinos atstovai svarainio arbata gydo vandenę, o virtų sutrintų jo vaisių košele – kepenų ligas. JAV dietologai rekomenduoja rytais gerti kokteilį, padedantį iš organizmo pašalinti per naktį susikaupusius šlakus. Gaminant šį koktelį, susmulkintas svarainio vaisius mikseriu sumaišomas su 1/2 šviežios kriaušės ir 1/2 šviežio persiko (vaisių sėklos pašalinamos, žievelės nenulupamos).
Svarainis kosmetikoje
Dar Avicena tvirtino, kad svarainio vaisiai veido odai suteikia gaivumo. Dabar kosmetologai rekomenduoja svarainio spiritiniu antpilu gydyti pernelyg porėtą veido odą: sutarkuotas vaisiaus minkštimas užpilamas 20 proc. spiritu arba degtine, santykiu 1:1; savaitę palaukiama ir perkošiama. Gautame antpile pamirkytas vatos tamponas uždedamas ant veido ir palaikomas 15-20 minučių. Po procedūros veido oda nušluostoma sausu vatos tamponu ir papudruojama. Tokia kaukė naudinga ir normaliai veido odai – ją maitina ir suteikia švelnumo.
Šiurkščią odą rekomenduojama vilgyti arba įtrinti svarainio sėklų nuoviru, o ant nudegusios odos patariama dėti sutrintų svarainio vaisių košelės kompresus.
Svarainio lapų antpilas stiprina plaukų šaknis, o nuoviras nudažo žilstančius plaukus.
Svarainių sultys
- Svarainių sultyse vitamino C yra apie 10 kartų daugiau nei obuolių ar kriaušių sultyse. Svarainių sulčių patariama vartoti tik nedideliais kiekiais.
- Svarainių sultys stiprina kepenis, jų vartojama sergant gelta.
- Stiprina ir širdį, tad jų patariama vartoti sutrikus širdies ritmui.
- Šiose sultyse daug pektinų ir rauginių medžiagų, veiksmingų gydant skrandžio ir žarnyno negalavimus, be to, jos žadina apetitą.
- Pavilgai naudojami esant tiesiosios žarnos iškritimui, nuo išeinamosios angos įtrūkių.
- Svarainių sulčių arba sėklų nuoviro patariama vartoti nuo gimdos kraujavimo.
- Jos kelia tonusą, skatina šlapimo išsiskyrimą, padeda viduriuojant.
- Sultyse daug geležies, todėl patariama jų vartoti, jei kraujyje mažai hemoglobino.
- Malšina galvos skausmus, teigiamai veikia nervų sistemą, gerina nuotaiką.
- Senovės liaudies medicinos žinovai moterų ir vyrų nevaisingumą patardavo gydyti šviežiomis svarainių sultimis. Sulčių reikia gerti po šaukštą prieš miegą.
Gydomieji lapai
Nuoviras sergantiesiems cukriniu diabetu ir hipertenzija: 2 šaukštus smulkintų svarainių lapų ir šakelių užpilkite stikline vandens, pusvalandį pavirkite ant silpnos ugnies, paskui atvėsinkite ir nukoškite. Gerkite po šaukštą 3 kartus per dieną.
! Svarainių nepatariama valgyti paūmėjus skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligei, sergant plonojo ir storojo žarnynų uždegimu.
SVARAINIS VIRTUVĖJE
Vaisiai labai tinka džemams, uogienėms, tyrėms, kompotams gaminti. Svarainių sultimis skaninama arbata, nesaldintomis rūgštinamos salotos. Svarainiais aromatizuojami, parūgštinami kompotai, saldžios sriubos, kisieliai. Svarainius tinka maišyti su obuoliais, kriaušėmis, cukinijomis, moliūgais.
Ruošiant svarainius maistui pašalinamos sėklos ir sėklalizdžiai. Gaminant svarainių sultis ar sirupą, pakanka išimti tik sėklas.
Cukinijų ir svarainių tyrė su česnakais
350 g svarainių tyrės, 800 g cukinijų, 4 skiltelės česnako, 1 g sumaltų kvapiųjų pipirų, pagal skonį cukraus ir druskos, 3–4 šaukštai susmulkintų krapų (lapelių).
Cukinijas nulupti, pašalinti sėklas su jas gaubiančiu minkštimu, supjaustyti stambiais kubeliais ir, įpylus nedidelį kiekį vandens, pašutinti. Tuomet pertrinti per kiaurasamtį, sumaišyti su svarainių tyre, sudėti maltus kvapiuosius pipirus, smulkiai supjaustytus krapus, sukapotą česnaką, pasūdyti ir paskaninti cukrumi. Masę sukrėsti į stiklainius, 0,5 l talpos stiklainius kaitinti 90 °C temperatūroje 10 min. Sandariai uždaryti.
Svarainių ir prieskoninių daržovių tyrė
3 kg moliūgų, 1 kg svarainių, 100 g salierų lapų, 150 g gelsvių lapų, 100 g petražolių lapelių, druskos pagal skonį.
Svarainius supjaustyti skiltelėmis ir sumaišyti su nuluptais ir kubeliais supjaustytais arba rupia trintuve sutarkuotais moliūgais. Įpilti apie 0,5 l vandens ir virti apie 20 min. Gautą masę pertrinti per tinklelį, sudėti smulkiai supjaustytus žalumynus, pasūdyti pagal skonį ir kaitinti uždengtame emaliuotame inde maišant, kol užvirs. Virti apie 5 min. Karštą tyrę išpilstyti į iškaitintus stiklainius ir sandariai uždaryti. Jei tyrė bus laikoma šaldytuve, užvirinti nebūtina.
Svarainių padažas mėsai
300 gramų džiovintų svarainių, 0,5 stiklinės acto, 2 stiklinės vandens, 1 stiklinė cukraus, 2 lauro lapeliai, 10–15 juodųjų pipirų.
Išvalytus ir supjaustytus svarainius su cukrumi pavirti ant nedidelės ugnies, kad išskystų. Sudėti pipirus, lauro lapelius, o kiek atvėsus – actą.
Žali svarainiai su cukrumi
1 kg paruoštų svarainių, 1 kg cukraus.
Gerai nuplautus sunokusius svarainius perplauti virintu vandeniu, supjaustyti plonomis skiltelėmis, išimti sėklas ir sėklalizdžius.
Sudėti į švarius stiklainius sluoksniuojant su cukrumi, gerai suslėgti, gausiai apibarstyti cukrumi ir uždaryti plastmasiniais dangteliais. Laikyti šaldytuve arba vėsioje vietoje. Vartoti arbatai paskaninti vietoj citrinos.
Saldi svarainių ir moliūgų tyrė
3 kg svarainių, 4 kg moliūgų, 1,4 kg cukraus.
Moliūgus nulupti, išimti sėklas su minkštimu, supjaustyti kubeliais ir iškepti orkaitėje. Svarainius supjaustyti skiltelėmis, išpjauti sėklas ir sėklalizdžius. Svarainius ir keptus moliūgus sudėti į puodą, įpilti 0,5 stiklinės vandens, suberti cukrų ir nuolat maišant virti, kol masė pradės tirštėti. Karštą masę supilstyti į švarius stiklainius ir uždaryti metaliniais dangteliais.
Svarainių ir kriaušių tyrė
3 kg svarainių, 6 kg kriaušių, 1,2 kg cukraus.
Svarainius ir kriaušes nuplauti, supjaustyti skiltelėmis, išimti sėklas bei sėklalizdžius, įpilti 0,5 stiklinės vandens ir virti, kol vaisiai išsileis. Paskui suberti cukrų ir virti nuolat maišant, kol masė pradės tirštėti ir keisti spalvą. Karštą masę supilstyti į švarius stiklainius ir uždaryti metaliniais dangteliais.
Svarainių sirupas
1 kg paruoštų svarainių, 0,6–1 kg cukraus.
Išvalytus svarainius supjaustyti plonais griežinėliais, sumaišyti su cukrumi ir sudėti į stiklainį. Laikyti kambario temperatūroje, kol ištirps cukrus. Cukrui ištirpus laikyti vėsioje vietoje 5–6 paras. Kai cukraus dedama 1 kg, nukošus sirupą supilti į švarius butelius, sandariai užkimšti ir laikyti vėsioje vietoje. Dedant 600–700 g cukraus, sirupą reikia pasterizuoti 80–85°C temperatūroje 15–20 min. Nepasterizuotas sirupas būna aromatingesnis.
Svarainių ir moliūgų kompotas
100 g svarainių, 500 g moliūgų, 200 g cukraus, 3 l vandens.
Moliūgus supjaustyti kubeliais, svarainius – griežinėliais. Moliūgus ir svarainius sudėti į verdantį pasaldintą vandenį ir virti ant silpnos ugnies, kol suminkštės. Kompotą galima gerti iš karto arba konservuoti žiemai.
Svarainių užpiltinė
500 g svarainių, 3/4 l degtinės, 250 g medaus, cinamono žievelė.
Nuplautus, išvalytus ir susmulkintus svarainius užpilti degtine, sudėti medų ir cinamoną. Laikyti mėnesį retkarčiais supurtant. Galima gerti vieną arba įpilti į arbatą.
