Jei sveikas, tai ir laimingas. Bet jei laimingas, ar būtinai sveikas? Rodos, šios dvi sąvokos neatsiejamos, tačiau vis tik netapačios. Siekdami laimės kuriame gerovę materalioje ar dvasinėje plotmėje, socialinėje ar individualioje erdvėje, tačiau įdomus paradoksas – kartais apčiuopiamai turėdami daugiau, jaučiamės nelaimingi ir liguistai nesveiki. O štai būdami sunkūs ligoniai kartais jaučiamės laimingi.
Šiai priešpriešai tirti buvo įvesta su sveikata susijusios gyvenimo kokybės sąvoka, kuri analizuoja, kaip sveikatos būklė ir aplinkos sąlygos lemia mūsų gyvenimo kokybę . Tai – ne psichologinis testas, bet įvairiapusiški Pasaulio Sveikatos Organizacijos (PSO) kurti klausimynai, atksleidžiantys individualų kiekvieno žmogaus gyvenimo gerovės vertinimą, suvokimą ir požiūrį į savo materialinį, fizinį, psichologinį, dvasinį ir socialinį būvį. Gyvenimo kokybės indeksas apskaičiuojamas atsakius į aibę klausimų, kurių esmė – kaip pats žmogus vertina savo gyvenimą. Juk įvairiose situacijose kiekvienas reaguoja skirtingai.
Panagrinėkime pavyzdį. Ankstus rytas, spūstis keliuose. Užstrigę vėluojate į darbą. Ką darote? Įnirtingai nervinatės ar ramiai laukiate, kol situacija pasikeis? O jei tai kartojasi kasdien? Kaip ši situacija atsiliepia Jūsų nusiteikimui pradėti dieną, laimingumo būsenai, sveikatai ir gyvenimo kokybei apskritai? Su sveikata susijusi gyvenimo kokybė – tai sąvoka, leidžianti pamatyti, kiek mūsų sveikata daro įtaką mūsų pasitenkinimui gyvenimu tose sąlygose, kuriose tuo metu gyvename. Tarkim, nevaikštančio, penktame aukšte gyvenančio vienišo žmogaus gyvenimo kokybė bus kur kas prastesnė, nei gyvenančio tokiomis pačiomis sąlygomis pirmame aukšte ar nuosavame name su atskiru kiemu. Mat šis turės paprastesnes sąlygas pasistengus išvažiuoti į lauką, parduotuvę. Galėdamas būti ne namuose, patirs daugiau įspūdžių, jausis socialesnis, savarankiškesnis, ne taip priklausomas nuo pagalbos iš šalies. Šiuo atveju, pakeitus aplinkos sąlygas, įmanoma pasiekti žymiai geresnę žmogaus gyvenimo kokybę, nors fizinė negalia išlieka nepakitusi.
Anot PSO, 50 proc. žmogaus sveikatos priklauso nuo jo gyvenimo būdo, atliekamų kasdienių ritualų bei požiūrio ir reakcijų į situacijas. Tai kelia atsakomybės jausmą. Ką pasirenkame? Aimanuoti dėl neteisybės, ryžtingai keistis ar pasyviai laukti savaiminio išsigelbėjimo? Teisingo atsakymo nėra. Yra tik galimybė, pamatyti, kur veda kiekvienas pasirinkimas. Priešintis realybei ar priimti ją tokią, kokia yra? Kaip nepalikti vietos kančiai? Galbūt dėl to dažnai sakoma, kad viskas priklauso nuo požiūrio. Juk papuolęs į bet kurią situaciją arba ją priimi, arba darai kažką, kad tai pasikeistų. Tuo tarpu zen budizmo išminčiai pataria: „Jei problema išsprendžiama – nėra ko pergyventi, o jei neišsprendžiama – tai nėra ko pergyventi juo labiau“. Tad tegul sąmoningumas ir išmintis būna mūsų palydovai kelyje kokybiškesnio gyvenimo link.
Rūta Olechnovič
